Музыкальное мышление как фактор развития креативности учащихся

LTStraipsnyje analizuojama muzikinio mąstymo koncepcija. Muzikinis mąstymas suprantamas kaip kūrybinis dvasinis fenomenas, svarbus vidiniam asmenybės gyvenimui bei socialinei kultūrai. Nurodoma, kad svarbu tobulinti muzikinį ugdymą mokyklose, nes jose dominuoja reprodukcinis mąstymas ir neskiriama dėmesio kūrybiniam muzikinio meno pažinimui. Autorius iškelia mintį, kad optimalus muzikinis ugdymas turėtų nuolat remtis vidine ir išorine (materialine) kūrybine veikla. Ši veikla įgyvendinama remiantis ne tik teoriniu ir loginiu muzikos fenomeno pažinimu, bet ir artistiniu kūrybiniu mąstymu. Muzikos kūrinių pažinimas širdimi ir intelektu optimizuoja mokinių estetinės ir dvasinės kultūros augimą ir jų kūrybinius gebėjimus. Straipsnyje remiamasi filosofinėmis, muzikologinėmis, psichologinėmis ir pedagoginėmis teorijomis ir postulatais bei autoriaus atliktu pedagoginiu eksperimentiniu tyrimu. Taikyta lingvistinė analizė, refleksijos, introspekcija, loginė dedukcija, pedagoginės realybės stebėjimas, pedagoginio patyrimo apibendrinimas ir pedagoginis eksperimentas. Apibendrinant išanalizuotą medžiagą, teigiama, kad muzikinis mąstymas remiasi sudėtingu elementariųjų ir aukštųjų muzikinių gebėjimų, įskaitant ir muzikinį suvokimą, kompleksu. Muzikinis mąstymas yra kokybiškai aukštesnio lygmens nei muzikinis suvokimas; jis atlieka generalizuojančią funckiją. Muzikinis mąstymas, kaip kūrybinis procesas, jungia muzikos pasaulį su mokinio vidiniu pasauliu, jo veikla, vertybiniais požiūriais, metafiziniais ir socialiniais santykiais. Norint ugdyti muzikiną mąstymą, turi būti sukurtos palankios artistinės ir psichopedagoginės sąlygos. Pateikiami metodologiniai principai, naudingi sprendžiant muzikinio mąstymo ugdymo problemą pedagoginėje praktikoje.

ENThe article analyzes the concept of musical thinking, which is comprehended as a spiritual creative phenomenon, important for the inner life of a person and for social culture and states the importance of improvement of musical education at schools, since schools are saturated with reproductive thinking and no attention is dedicated to creative cognition of the art of music. The author raises the opinion that an optimal musical education should be continuously based by inner and outer (material) creative activities, which is implemented referring not only to the theoretic and logical cognition of the phenomenon of music, but also to artistic creative thinking. Cognition of pieces of music both by intellect and the heart optimizes the growth of students’ esthetical and spiritual culture and their creative abilities. The article is based by philosophical, musicological, psychological and pedagogical theories and statements and a pedagogical experimental study, performed by the author. Linguistic analysis, reflections, introspection, logical deduction, observation of pedagogical realities, summarization of pedagogical experience and pedagogical experiment were applied. When summarizing the analyzed materials, the author states that musical thinking is based by a complex of elementary and higher musical abilities, including musical perception. Musical thinking is on a level, higher than musical perception; it performs a generalizing function. As a creative process, it connects the world of music with the students’ inner world, activities, values, metaphysical and social relations. In order to nurture musical thinking, favourable artistic and psychopedagogical conditions must be created. The methodological principles, useful for resolving the problem of nurturing of musical thinking in the pedagogical practice are presented.