Towards a new history of literature: (a case study of the Polish-Lithuanian cultural commonwealth)

LTStraipsnyje analizuojamos vienos tautos (šiuo atveju - lenkų) literatūros adaptavimo į kitą (lietuvių tautinio atgimimo laikotarpio lietuvių literatūrą) problemos. Tyrimo medžiaga rinkta iš archyvinių šaltinių, daugiausia laikraščių („Aušra“, „Draugija“, „Varpas. Vienybė lietuvninkų“ ir kt.) ir kitų lietuvių tautinio atgimimo spaudinių. Minėtina ne tik lenkų romantinių, bet ir realistinių ar ankstyvojo modernizmo literatūros veikalų adaptacija skaitytojams lietuviams. Viena iš svarbesnių straipsnio išvadų yra tai, kad XIX a. (ypač lietuvių atgimimo laikotarpio) lietuvių ir lenkų literatūros ryšių tyrinėtojams reikia naujos terminologijos ir metodologijos (pavyzdžiui, taikant pokolonijinę teoriją Lenkijos ir Lietuvos pasienio kultūrinei sričiai). Žvelgiant toliau, atrodo neišvengiama ieškoti naujausio nacionalinės literatūros istorijos modelio (ir turinio). Toks postulatas jau yra keliamas lenkų tyrinėtojų, kurie sąvoką „Kresy“ (liet. „Pakraščiai“; ši didžiąja raide rašoma sąvoka reiškia Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos žemes, kurios seniau buvo veikiamos lenkų kultūros arba politikos; aišku, ši sąvoka yra labai ideologizuota ir viešajame diskurse Lenkijoje siūloma keisti kitu žodžiu - „pogranicze“ („paribys“ arba neutralios reikšmės „pakraščiai“). Kitos straipsnyje vartojamos sąvokos, pvz., „lenkų ir lietuvių literatūra“ arba „lenkų ir lietuvių kultūra“ yra gana naujos lenkų humanitariniame diskurse, bet vis dažniau vartojamos.