[Šiaurės vakarų žemaičių žodynas : Ylakių, Lenkimų, Mosėdžio, Skuodo, Šačių apylinkių šnektos]

LTRecenzijoje aptariamas dvitomis Birutės Vanagienės „Šiaurės vakarų žemaičių žodynas“. Abu tomai simboliškai susiliečia tiriamojo ploto atžvilgiu, darniai papildo vienas kitą, atskleidžia dalies šiaurės žemaičių, telšiškių ir kretingiškių leksikos vaizdą maždaug nuo XX a. antrosios pusės iki amžiaus pabaigos. Žodynininkė rinko bei į žodyną dėjo visą užfiksuotą leksiką, todėl žodynas priklauso išsamiųjų žodynų tipui. Mokslinę žodyno vertę ypač didina, jo funkcijas praplečia transkripcijos vartojimas iliustraciniams sakiniams užrašyti. Daugeliui mokslinių tyrimų svarbus iš įrašų šifruotų sakinių žymėjimas specialiu sutartiniu ženklu (*). Antraštiniai žodžiai pateikiami transponuoti; autorės bei redaktorių kompetencija leido šį darbą atlikti itin kokybiškai. Didžiausia leidinio vertybė – pats žodyno korpusas, kuris visų pirma rodo šiaurės vakarų žemaičių vartotų ir vartojamų žodžių didžiulį kiekį bei įvairovę. Be plačiai paplitusių žemaitybių gausu ir siauresnio paplitimo, retesnio vartojimo dialektizmų; ypač didelis leksinių ir semantinių tarmybių sluoksnis, liudijantis žemaitiško leksikono savitumą. Skolinių santrumpomis pažymėtos tarmybės sudaro gausų ir nevienalytį leksikos sluoksnį. Žodyne pateikiami ir neseniai į tarmę atėję ar pasidaryti žodžiai – naujadarai. Šiaurės vakarų žemaičių žodynas – neišsenkamas ir patikimas medžiagos šaltinis žodžių darybos ir morfologijos tyrėjams, nes jame vien antraštiniais žodžiais fiksuojama gausybė morfologinių, darybinių tarmybių. Ištiktukai – viena žodyno puošmenų, perteikiančių žemaitiškos kalbos savitumą, emocingumą, vaizdingumą.