LTRecenzuojama Arūno Bubnio monografija „Kauno getas 1941–1944“ (Vilnius, 2014). Recenzentas akcentuoja, kad tyrimo objektas aiškus, nusakytas pačiame knygos pavadinime. Joje apariama Kauno geto istorija nuo jo įkūrimo 1941 m. iki likvidacijos 1944 m. Nors Holokausto Lietuvoje tyrinėjimai yra populiarūs, Kauno geto istorija iki šiol nebuvo sulaukusi atskiros knygos. Jos pasirodymui prielaidas sudarė Lietuvos archyvuose esanti gausi įvairiakalbė šaltinių bazė. Pagrindinį dėmesį knygoje autorius skiria Kauno geto organizacinei struktūrai, ją pristato gana išsamiai. Recenzentas atkreipia dėmesį, kad autorius susikoncentruoja į faktus ir statistiką, bet netiria geto savivaldos narių jausenos, moralinių dilemų ir vidinių įtampų. Stengiamasi daryti tik aiškius apibendrinimus, paremtus šaltinių duomenimis. Recenzentas akcentuoja autoriaus pasirinkimą skirti paskutinį knygos skyrių Kauno geto žydų antifašistiniam pasipriešinimui ir spėja, kad autorius nenorėjo užbaigti tyrimo liūdna gaida. Knygoje pateiktos fotografijos leidžia geriau susidaryti geto gyvenimo vaizdą, tačiau nenurodomi fotografijų šaltiniai. Be to, nebuvo panaudoti kai kurie svarbūs šaltiniai, pavyzdžiui, Kauno periodika. Nepaisant to, recenzentas Bubnio knygą vertina teigiamai ir akcentuoja, kad autorius sugebėjo rekonstruoti visą Kauno geto administravimo schemą, pateikė naujų duomenų, aiškiai nurodė galimas tyrimo perspektyvas. Leisdamas knygą autorius siekė ne tik atlikti akademinį tyrimą, bet ir padaryti knygą prieinamą platesnei auditorijai.