Stosunki wielkiego księcia litewskiego Zygmunta Kiejstutowica z książętami mazowieckimi (1432-1440)
LTStraipsnyje analizuojami Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Kęstutaičio ryšiai su Mazovijos kunigaikščiais 1432–1440 m. laikotarpiu, remiantis vedybų politika. Po Vytauto Didžiojo mirties Lietuvoje susiklostė sudėtinga politinė situacija. Žygimantas Kęstutaitis didžiuoju kunigaikščiu tapo perversmo keliu. 1432 m. spalio 15 d. buvo atnaujinta Lenkijos ir Lietuvos sąjunga. Numatyta, kad Podolė, Oleskas, Ratna, Vietla ir Lopatinas priklausys Lenkijai, Žygimantas Kęstutaitis pažadėjo Lenkijai politinę ir karinę paramą, tačiau Volynė turėjo likti LDK valdžioje. Mazovijos kunigaikščiai turėjo paremti Žygimantą Kęstutaitį. Žygimanto Kęstutaičio ryšį su Mazovija stiprino jo santuoka su Boleslovo Januševičiaus našle Ona. Tai buvo politinis žingsnis, siekiant užsitikrinti Rytų Mazovijos kunigaikščių palankumą ir galimybė žmonos piniginį kraitį panaudoti kovose prieš Švitrigailą. Gavus leidimą tuoktis, buvo inicijuota ir jų vaikų – Mykolo Boleslovo bei Eufemijos santuoka, tačiau dėl artimo kraujo ryšio santuokos sudaryti nebuvo leista, be to Eufemija netrukus mirė. Šis žngsnis taip pat buvo žengtas dėl įtakos ir turtinių interesų. Šios santuokos vaidino svarbų vaidmenį Lietuvos ir Mazovijos santykiuose. 1437 m. Gardine Žygimanas Kęstutaitis pasirašė dokumentą, kuriuo numatė, kad po jo mirties LDK liks Lenkijos valdžios įtakoje, o savo sūnui Mykolui Boleslovui nesuteikė jokių valdžios įgaliojimų. Po Eufemijos mirties jos brolio Boleslovo ir Žygimanto Kęstutaičio sūnaus Mykolo santykiai išliko geri, tačiau nuo 1437 m. Vakarų Mazovijos kunigaikščio Ziemovito IV sūnūs simpatizavo Švitrigailai. Situacijai gerinti, 1439 m. Mykolas sutuokiamas su Ziemovito IV dukra Kotryna.
