Derybinės galios analizė : Lietuvos derybos dėl narystės pasaulio prekybos organizacijoje disertacija

LTDisertacijoje klausiama, kodėl pakankamai dažnai asimetrinio pobūdžio derybose mažoms šalims pavyksta sėkmingai baigti derybas. Disertacijoje nagrinėjamos [...] Lietuvos derybos dėl narystės Pasaulio prekybos organizacijoje. Disertacijoje pažymima, kad derybos paprastai analizuojamos atsižvelgiant į šalių derybinę galią. [...] Derybinę galią siūloma apibrėžti atsižvelgiant į struktūrinius derybų elementus. Darbe teigiama, kad Lietuvos sėkmė pasiekiant jai naudingo rezultato buvo reliatyvaus JAV ir Lietuvos simetriškumo, pasiekto derybų proceso metu, išdava. Siekiant patvirtinti šį teiginį, disertacijoje analizuojami skirtingi derybų etapai, parodant kaip struktūriniai pokyčiai keitė šalių derybinę galią ir kas tai lėmė. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad silpnesnės šalys į stipresniųjų valstybių siekį dominuoti derybose atsako ne beatodairiška kapituliacija, bet ieškodamos tinkamų būdų ir priemonių, kaip būtų galima sušvelninti spaudimą ir padidinti savo derybinę galią. Tyrimas rodo, kad galios dinamika derybose daug sudėtingesnė, nei tai teigia tradicinės sisteminės tarptautinių santykių teorijos ir kad resursų požiūriu silpnesnės šalys nebūtinai stokoja derybinės galios. Tyrime daroma išvada, kad resursais paremtos galios pasiskirstymas struktūrizuota derybas, ypač pradiniame derybų etape, tačiau jų nelemia. Galutinį derybų rezultatą nulemia galutinis struktūros ir proceso sąveikos rezultatas - sąveikos, per kurią pasireiškia galios žaidimas. Tyrime taip pat daromos išvados dėl derybų struktūrinio modelio pritaikomumo analizuojant derybas. [Iš leidinio]

ENThe dissertation asks why small countries rather often succeed in asymmetric negotiations by focusing on Lithuania’s negotiations for membership in the WTO. The dissertation notes that negotiations are usually analysed with regard to the bargaining power of the parties. The bargaining power may be defined in terms of the structural elements of the negotiations. The study claims that Lithuania’s success in obtain a favourable result was the consequence of the relative asymmetry between the U.S. and Lithuania, which was achieved during the negotiation process. In order to confirm this claim, the dissertation analyses the different stages of the negotiations, showing how structural changes altered the bargaining power of the parties, as well as the causes for it. The study results show that weaker countries respond to the desire of the stronger states to dominate the negotiations not by a total capitulation but by looking for suitable ways and means of softening the pressure and increasing their bargaining power. The study shows that power dynamics in negotiations is far more complex than what the traditional systemic international relations theories claim and that countries that are weaker in terms of resources do not necessarily lack the bargaining power. The study concludes that the resource-based distribution of power structures negotiations, especially during their initial stage, but does not determine their course. The final outcome of the negotiations is determined by the result of the interaction between the structure and the process – the interaction, which is the manifestation of the power play.