Žmogus priešistorinėje Baltijos kraštų dailėje

LTSeniausių Vakarų Europos meno paminklų amžius siekia 26 000 m. pr. Kr., t.y. dar paleolito laikus. Pietrytinėse Baltijos pakrantėse nuolatiniai gyventojai įsikūrė tik X tūkstantmetyje pr. Kr., pačioje paleolito (ankstyvojo akmens amžiaus) pabaigoje. Iš pietų ir pietvakarių atėję gyventojai atsinešė beveik 16 tūkstantmečių senumo meninės veiklos tradicijas, kurias tęsė, rutuliojo jau mūsų kraštuose, sukurdami savitą, ypatingą stilių, pasirinkdami savą objektą, kurį lėmė konkreti ekologinė aplinka ir ūkio forma. Vaizduojamoji dailė Europos miškų zonoje - tai mažųjų formų skulptūra, molio plastika ir grafiniai piešiniai ant rago-kaulo, molio, akmens ir gintaro. Dailės išsivystymo ir mąstymo lygį pažinti labai padeda keramikos ornamentai. Visai objektyviai galime konstatuoti, kad mezolito-neolito medžiotojų ir žvejų, o vėliau, neolito pabaigoje, ir pirmųjų žemdirbių bei gyvulių augintojų dailė miškų zonoje, taigi ir Baltijos kraštuose, žymiai turtingesnė ir spalvingesnė nei miškastepių ir stepių zonoje. Tačiau ir šioje erdvėje tyrinėtojai išskiria dar kelis ypač turtingus dailės dirbinių regionus: Rytų Baltijos kraštus, Kareliją su Kolos pusiasaliu ir Šiaurės Uralą. Išskiriant šias sritis, turinčias daugiausia dailės dirbinių, reikia atsižvelgti ir į konkrečias priešistorinių dailės kūrinių išlikimo galimybes. Lietuvoje ir kituose Baltijos kraštuose geriausios kūrinių saugyklos buvo durpynai. Deja, ne visi akmens amžiaus laikotarpiai paliko mums puikių meno pavyzdžių. Neturtingiausias laikotarpis - pats seniausias.

ENFine arts of the Eastern European forest area consists of small sculptured figurines and graphic drawings on horn/bone, clay, stone, wood and amber. We can objectively state, that the art of Mesolithic-Neolithic hunters-fishermen and the cattle-breeders of the Late Neolithic in the forest area of the Baltic region is much richer and more various than that of steppe and forest-steppe areas. Antropomorphic figurines found in the Eastern Baltic are proposed to be systematized into these groups: 1) antropomorphic wooden sculpture in pole with faces carved on a trunk; 2) whole-figured sculpturo us' depictions; 3) compositions on a flat surface; 4) sculptured human head depictions-amulets; 5) phalistic figurines. Variety of antropomorphical sculptures was determined by their functions. According to their functions antropomorphic figurines of the Eastern Baltic can be divided into: 1) idols connected with economic rites (Sarnate, šventoji); 2) symbolic depictions of adorants related to agricultural rites and found on offering pots of the late Neolithic and the Early Bronze Age (Nida, Asovec); 3) symbolic figurines carrying ritual meaning, related to shamanism (Juodkrantė, Kretuonas); 4) symbolic figurines connected with the burial rites, sculptures found in graves (Zvejnieki); 5) phalistic figurines related to fertility rites (Sarnate, Šventoji); 6) amulets as a part of a sorcerer's garment and as protectors of a person wearing them (Kretuonas, Tamula, Zvejnieki); 7) toys. This classification is not strict and, according to etnographic parallels, it must be admitted that, depending on circumstances, the sculptures may have served for different purposes.