Heraldyka Tatarów w Wielkim Księstwie Litewskim na przestrzeni XVI-XIX wieku
LTStraipsnyje aptariama Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) gyvenusių totorių heraldika XVI–XIX a., remiantis ne vienos giminės ir jos herbo istorija, o parodant, kokius pokyčius amžių perspektyvoje patyrė totoriškas ženklas tamga. Totoriškų herbų tradicija klostėsi kitaip nei lenkiškoji. Ženklo ištakos susijusios su stepės žmonių gyvenimu ir mongolų genčių suvienijimo laikmečiu. Egzistuoja daug teorijų dėl klajoklių ženklo tamgos genezės. Spėjama, kad tamga atsirado Čingischano valdymo laikais, toks ženklas buvo skiriamas karo vadams. Iš pradžių tamga buvo paprastas iš linijų ir taškų suformuotas ženklas. Tokiu nuosavybės ženklu žymėdavo kupranugarius ir arklius. Tamga ženklino šeimos, o ne individualią nuosavybę. Vėliau tamga evoliucionavo, šiuo ženklu pradėti žymėti įvairūs dokumentai. 1413 m. Harodlėje lietuvių bajorams buvo suteikti lenkiški herbai, prasidėjo naujas Lietuvos heraldikos etapas. Dėl išpažįstamos religijos totoriai šiuo laikotarpiu lenkiškų herbų negavo. LDK įsikūrusių totorių tamgos nuo pat pradžių buvo pripažįstamos, kaip herbai, jais antspauduoti dokumentai. Pirmieji LDK totorių antspaudai pasirodė XVI a. Totoriškų ženklų formos buvo paprastos, simboliais tapdavo totorišką gyvenimo būdą charakterizavę objektai – strėlės, lankai ir kt. XVI a. pabaigoje totorių heraldinės formos sudėtingėjo, siekta priartėti prie Lenkijos heraldikos standartų. Vėlesniais laikais totorių herbuose vaizduoti dar sudėtingesni elementai, tačiau visada išliko religinių simbolių vaizdavimas. XIX a. ypač gausiai herbuose vaizduoti militariniai simboliai, herbo "perskaitymas" tapo sudėtingesnis.
