Miłosz, Merton et le bouddhisme zen

LTStraipsnyje nagrinėjama mažai tyrinėta tema – Česlovo Milošo poezijos sąryšis su dzenbudizmu. Tyrimą grindžia literatūros šaltinių analizė ir epistoliarinis palikimas, tačiau taip pat pasikliaujama dedukcija ir palyginimais. Milošo ankstyvojoje kūryboje išryškėjo pirmieji dzenbudizmo įtakos ženklai, kuriuos sužadino Arthuro Schopenhauerio filosofija. Dzenbudizmo poveikį sudėtinga aiškiai apibrėžti, kadangi jam būdingas kontempliacijos būdas artimas europinės mistikos tradicijai. Darbe siekiama atskleisti poeto Thomo Mertono, kuris domėjosi dzenbudizmo esme, galimą įtaką Milošui. Tyrime daroma prielaida, kad pažintis su Mertonu paskatino poetą giliau domėtis budistinėmis temomis ir rytietiška kultūra. Siekiant šio tikslo, išryškinama keletas bendrų kūrybinių temų, motyvų. Taip pat analizuojami susirašinėjimai ir biografinės jungtys, atskleidžiančios dvasinę poetų giminystę. Toks tyrimas pateikia naują požiūrį į Milošo kūrybą ir parodo, kad Mertonas paskatino Milošą domėtis tarpkultūriniu ir tarpreliginiu dialogu. Laiškai atskleidžia, kad Mertonas buvo Milošo sielos draugas, su kuriuo jis nebuvo susitikęs. Tačiau poetų bendravimas ir susirašinėjimas rodo, kad juos siejo ypatingas bičiuliškas ryšys. Milošo kūryboje svarbi akimirkos amžinybės metafora liudija budizmo poveikį. Tyrimo apibendrinime teigiama, kad dzenbudizmą Milošas interpretavo savaip, atverdamas universalios dvasinės patirties perspektyvą.