LTStraipsnyje svarstoma apie rašytojo, poeto Česlovo Milošo kūrybinius dialogus su anglų poetu ir dailininku Williamu Blake’u. Dėmesys suteikiamas į Č. Milošo esė kūrinį „Ulro žemė“. Šios knygos pavadinimas pasiskolintas iš W. Blake’o kūrybos ir nurodo į dvasinių kančių šalį. Poetas ir eseistas, kuriam dvasinė dimensija yra žmonijos pagrindas, siekė kritiškai apmąstyti skaudžią XX amžiaus patirtį: karus, materializmą ir totalitarizmą. Kūrinį galima apibrėžti kaip dvasinę ir intelektualinę autobiografiją bei transcendencijos meditaciją. simbolinį ir dvasinį atlasą. Kūrinys yra intelektualinių ir dvasinių orientyrų apmąstymas. Straipsnyje lyginama Č. Milošo ir W. Blake’o apibrėžta vieta, kuri vadinama Ulro žeme. Tai – dvasinės prarasties vieta. Ulras yra mitologinė erdvė, kurią savo kūryboje nusakė anglų poetas. Jos paieškas įkvėpė Biblijos ir E. Swedenborgas. Ulras taip pat yra mokslo ir eksperimentų, materializmo ir proto vizijų plotmė. Apibendrinime teigiama, kad Č. Milošo dėmesys W. Blake’o kūrybai buvo išskirtinis. Viena vertus, jį įkvėpė W. Blake’o metafizinė ir dvasinė refleksija. Kita vertus, abu rašytojai meną ir ypač poeziją suprato kaip dvasinių ar religinių, moralinių ar politinių apmąstymų pagrindą. Č. Milošas poeziją suvokė kaip minčių susitelkimą ir refleksijų kondensaciją. „Ulro žemę“ galima perskaityti kaip poetinį manifestą, kuriame atsispindinti W. Blake’o įtaka ir dvasingumo mene ieškojimas.