Traces du chant religieux dans la poésie de Czesław Miłosz

LTČeslovo Milošo poezija pasižymi muzikalumu. Jo kūrinių muzikines savybes atspindi įvairios ritminės ir prozidinės savybės. Poetas dviprasmiškai vertino to meto poezijos muzikalumą. Jis dažnai pabrėžė moderniosios poezijos ryšį su klasikine lyrika, eilėraščių pavadinimuose darydamas nuorodas į muzikinius kūrinius. Vis dėlto muzikalumo paieškos Č. Milošo poezijoje yra platesnio pobūdžio. Poetui religinė giesmė simbolizavo pirminę poezijos būklę. Straipsnyje aptariami religinių giesmių pėdsakai Č. Milošo poezijoje. Nagrinėjami eilėraščiai, kurie giesmės formą realizuoja įvairiais aspektais – leksine, fonetine ir sintaksine. Vienas pirmųjų kūrinių, kuriame Č. Milošas atskleidžia poetinį ir filosofinį religinės giesmės potencialą yra 1961 m. Berklyje parašyta poema „Veni Creator“. Poemos pavadinimas nurodo į Sekminių himną – vieną žymiausių grigališkųjų himnų. Giesmės, kuri užima svarbią vietą katalikų liturgijoje, tekstą iš lotynų į lenkų kalbą išvertė Adomas Mickevičius. Straipsnyje analizuoti eilėraščiai liudija, kad Č. Milošas į kūrybą įvairiai įtraukė žinias apie religines giesmes. Jis poeziją rašė taip, kad sukurtų kuo daugiau asociacijų (ritminių, fonetinių, leksinių, sintaksinių), nukreiptų į pirminius religines ir biblinius tekstus. Įvairios kalbinės medžiagos pagrindu poetui pavyko sukurti naujus prasminius kūrinius, kurie labai skiriasi nuo originalių tekstų ir išreiškia naujas idėjas.