LTStraipsnyje aptariama, kaip Česlovas Milošas apibrėžia modernybei būdingą blogio problemą. Pasak jo, moderniajai epochai būdingas neomaniheizmas, kadangi pagrindinė jo problema yra blogis. Modernybėje vyko blogio epifanija metafizikoje, politikoje, socialiniame gyvenime ir religijoje. Ši patirtis paskatino paskelbti apie Dievo ir žmogaus mirtį. Blogio klausimas yra esminis Č. Milošo kūryboje, kurioje atsiskleidžia filosofinės ir religinės blogio raidos interpretacijos. Joje esama sąsajų su B. Pascalio, A. Schopenhauerio, M. Zdziechowskio, S. Weil, F. Dostojevskio, L. Chestovo ir O. Milošo mintimis, taip pat nuorodų į Bibliją, kabalos ir budizmo mokymus. Straipsnyje siekiama atskleisti šiuos dialogus ir ryšius. Č. Milošo poezijoje tyrinėjami metafizinio blogio ypatumai. Transcendencijos išdavystė ir metafizikos atmetimas suvokiamas kaip blogis, vyraujantis XX amžiuje. Vis dėlto aiškiai apibrėžtos transcendentinės sistemos Č. Milošui nepriimtinos. Sisteminimas yra linkęs blogį atkartoti, įtvirtinti. Straipsnyje analizuojami blogio apmąstymai Č. Milošo poezijoje, kurie apima Dievo ir kūrybos, Dievo ir žmogaus, žmogaus ir gamtos, žmogaus ir istorijos santykius, moralinę kovą su blogiu, užuojautos ir pamaldumo fenomenus. Apmąstoma gėrio ir blogio jėgų, šviesios ir tamsios gyvenimo pusės kova, kančių patyrimas, auka, tikėjimas, teisingumas. Č. Milošo kūrybos analizė atsiskleidžia, kad Dievas yra nesuvokiamas, kaip ir pasaulis, kuriame randasi blogis.