Les Voyages dans le deuxième espace

LTStraipsnyje apmąstoma anapusinės dimensijos raiška Česlovo Milošo kūryboje. Ieškodamas naujų poetinių erdvių ir kraštovaizdžių, Milošas savo eilėraščiais nukelia skaitytoją į įvairias šalis ir žemynus, Europos ir Amerikos miestus, apsistodamas prie upių ir ežerų, kalnų ir dykumų. Taip pat dažnai atskleidžia kitą erdvę, atverdamas anapusybės regionus, kurie išreiškia fundamentalius žmogaus poreikius – be kitos erdvės ir dimensijos egzistavimo suyra žmogiškosios būties darna, išnyksta moralinė atsakomybė ir sunyksta kūrybinė vaizduotė. Toks poreikis yra būdingas žmogaus prigimčiai, jis pirmesnis nei religijos šaltiniai, kurie anapusybės regionams suteikia vizualinį ir konceptualų pavidalą. Kito pasaulio reprezentacija nėra vien tik individualaus meninio kūrybiškumo vaisius, bet ir religinės vaizduotės transformacija, savos epochos pasaulio suvokimo bei vizijų atspindys. Žemiškasis pasaulis atsispindi ir veikia kito pasaulio vizijas, sukuriamas konkrečiu kultūros ir civilizacijos raidos laikotarpiu. Milošo kūryba atskleidžia, kad tos vizijos svarbios šiuolaikiniam pasauliui. Jo poezijoje anapusybės erdvė pasiekiama introspekcijos būdu ir atspindi suskilusią visuomenės sąmonę. Protas ir vaizduotė sieja religinę sampratą, iš tradicijos paveldėtus simbolius ir naują reprezentaciją, mokslo sukurtas vizijas. Milošui poezija – būdas atkurti antropocentrinės erdvės vienovę, pasitelkiant kūrybos galias ir poetinę raišką.

ENThe article discusses the both sides dimension appearance in the works of Czesław Miłosz. While looking for new spaces and poetic landscapes, the poet with his rhymes takes the reader to the various countries and continents, the European and American cities, staying next to the rivers and lakes, mountains and desert. It also often reveals another space, presenting the regions of both sides which expresses the fundamental human needs, there is no other dimension of space and the disintegration of the existence of the human being begins, the moral responsibility and coherence collapses and creative imagination is destroyed. Such a need is usual in human nature; it is more prevalent than the sources of religion that provide visual and conceptual forms to the regions of both sides. The representation of another world is not only the fruit of individual artistic creativity, but also the transformation of religious imagination, reflection of the perception and visions of one's own world. The earthly world is reflected in the works of the other world visions, a specific culture and the development of civilization. Miłosz's creative work reveals that the visions have an importance to the modern world. His poetry reaches the space beyond the world through introspection and reflects the broken consciousness of the society. The mind and the imagination link the concept of religious traditions inherited characters and a new representation, the visions created by science. For Czesław Miłosz poetry is a way to restore the unity of the anthropocentric area through the powers of creativity and poetical expression.