Czesław Miłosz a-t-il été moderne? (ou comment l’a-t-il été ?)

LTStraipsnyje svarstoma, ar Česlovo Milošo kūryba yra moderni ir kokiais modernumo bruožais pasižymi. Eseisto ir poeto pripažinimas įtvirtino įsitikinimą, kad jis yra modernybės kūrėjas. Č. Milošo kūryba neatsiejama nuo XX a. Lenkijos istorinės patirties, tačiau ji peržengia valstybės ribas, siūlydama kritiškai žvelgti į bendrą žmonijos būklę, neatsižvelgiant į nacionalinę skirtį. Č. Milošos visą gyvenimą siekė keisti modernybės kryptį. Eseistikoje jis kuria pasaulio viziją, kuri vainikuoja autobiografinį projektą. Kaip apibrėžti esmines modernybės ypatybes ir problemas? Modernybė glaudžiai susijusi su subjekto savimone, asmens laisvės prielaidomis. Atmesdamas senąsias tradicijas, subjektas išranda naujas. Vis dėlto toks lūžis įmanomas tik nustačius, kad Visata yra begalinė, nebėra aiškiai apibrėžtų hierarchijų. Erdvė ir laikas – santykiniai, o Dievas – miręs. Tokios modernybės koordinatės lėmė emancipacijos ir susvetimėjimo procesus. Modernybė taip pat įtvirtino nepasitikėjimą tiesa (Nietzsche), veiksmu (Hegelis, Marxas), sąmone (Freudas) ir reprezentacija (literatūros teorija). Kaip modernybės poetas Č. Milošas kuria jos antinomiją. Jo išeities taškas yra okupuotos Varšuvos griuvėsiai, į kuriuos žvelgdamas, eseistas tyrinėja Vakarų sąmonę ir siekia susvetimėjusiame pasaulyje atkurti ontologinius pagrindus. Tai išryškėja eseistikos kūriniuose, kurie plačiau aptariami šiame straipsnyje.