LTRecenzijoje aptariama Prahoje 2012 m. čekų kalba išleista „Baltų mitologijos enciklopedija“ žodyno forma pristato svarbiausias lietuvių, latvių bei prūsų dievybes, mitologines būtybes ir kitus su mitologija susijusius reiškinius. Autoriai – indoeuropeistas Vaclavas Blažekas ir baltiste Marta Eva Betakova. Čekijos mastu tai yra pirma knygos apimties baltų mitologijos studija, nors šią sritį čekai pradėjo tyrinėti jau XIX a. pradžioje. Žodynas konstruojamas abėcėlės tvarka, o kadangi lygiagrečiai įtraukiama lietuvių, latvių ir prūsų medžiaga, pirmiausia nurodoma, kuriai baltų grupei aptariamas reiškinys priskirtinas. Jei dievybė būdinga visoms baltų grupėms, jos pavadinimas pateikiamas rekonstruota forma. Kai išlieka tik pavadinimas, ką nors sužinoti apie dievybės ar mitinės būtybės kilmę ir reikšmę įmanoma tik remiantis etimologija. Kalbinė analizė šiuo atžvilgiu tampa vienu iš pagrindinių tyrimo įrankių ir ji sudaro vertingiausią šios knygos dalį. Kai kurios lingvistinės analizės užima didžiąją pavienių žodyno straipsnių dalį, nepalikdamos erdvės kitiems aspektams aptarti (pvz. dievybės garbinimui ir su juo susijusiems ritualams). Tekste dažnai cituojami patys šaltiniai: kronikos, istoriniai dokumentai, tautosaka ir pan. Deja, bibliografinių nuorodų sistema labai paini. Pasitaiko, kad knygoje pateiktos citatos nėra tikslus originalo perrašas – pvz. tekstai bažnytine slavų kalba pateikiami lotyniškomis raidėmis. Trūkumų pastebima folkloristinėje terminologijoje, pvz. čekų sąvoka pohadka, t. y. „pasaka“ yra netiksliai įvardinamos mitinės sakmės ir kiti naratyviniai žanrai.