À Propos de la réception de Miłosz en Lituanie

LTStraipsnyje aptariama Česlovo Milošo kūrybos recepcija Lietuvoje. Rašytojas gimė etninės Lietuvos širdyje, ant Nevėžio upės kranto. Jo poetinę vaizduotę suformavo ypatinga aura apgaubtas vaikystės ir jaunystės pasaulis. Tai – pasaulis, sudarytas iš legendų, mitų ir simbolių, liudijančių apie didingą šalies praeitį ir apie dabartinies konfliktus, istorinius, politinius ir geopolitinius sukrėtimus. Visa tai atsispindėjo poeto biografijoje ir Nobelio premijos laureato kalboje. Sudėtingos Rytų Europos ir Lietuvos geopolitinė padėties ir sovietinio totalitarizmo akivaizdoje, rašytojas išreiškė istoriosofinį požiūrį į tėvynės likimą. Č. Milošui būdinga tam tikra genealoginė archeologija ir nuolatinis grįžimas prie savo šeimos šaknų. Genealoginis pasakojimas, susipynęs su vaizdingais ir tikroviškais pasakojimais, neužgožia metafizinių siekių atkreipti dėmesį į sudėtingus gyvenimo posūkius. Lietuvoje Č. Milošo kūriniai pasirodė prieš karą ir sulaukė lietuvių rašytojų ir kritikų dėmesio. Rašytojas bendradarbiavo su laikraščiu „Naujoji Romuva“. Juozas Keliuotis dalijosi su leidinio skaitytojais savo įspūdžiais ir įžvalgomis apie Č. Milošo kūrybą. J. Keliuočio ir Č. Milošo bendravimas padarė stiprų poveikį lietuvių literatūrinei sąmonei. Po daugelio metų, grįžęs į gimtinę Nobelio premijos laureatas parašė eilėraštį apie savo jaunystės miestą, kuriame praeities refleksijos susipynė su šiuolaikiniais įspūdžiais ir filosofiniais apmąstymais. Autobiografinis fonas atvėtė metafizinę perspektyvą.