[Vocabvlarivm Litthvanico-Germanicvm, et Germanico-Litthvanicvm... Nebst einem Anhang einer kurtzgefaßten Litthauischen Grammatic (1730)]

LTRecenzijoje aptariama lietuvių kultūrai reikšminga senojo teksto publikacija – Hallės lietuvių kalbos seminaro reikmėms išleistas docento Frydricho Vilhelmo Hako dvipusis žodynas su lietuvių kalbos gramatikos priedu – Mažosios Lietuvos dvikalbės leksikografijos paveldo šaltinis. Recenzento glaustai primenama, kokios istorinės ir kultūrinės sąlygos lėmė lietuvių kalbos žodynų ir gramatikų atsiradimą Prūsijos karalystėje XVIII a. pirmojoje pusėje. Recenzuojamąjį leidinį sudaro du tomai. I tomo esmę sudaro „Vocabvlarivm...“ faksimilės ir paraidiniai perrašai. Antrasis leidinio tomas (II. Studija, indeksai, rodyklės) skirtas žodyno ir gramatikos tyrimui, moksliniam aprašymui. Tomas susideda iš V. Zubaitienės studijos „Frydricho Vilhelmo Hako žodynas ir gramatika: istorinės pasirodymo aplinkybės, struktūra ir santykis su šaltiniais“ ir indeksų, iš kurių trys skirti žodyno lietuviškajai leksikai; du – Hako gramatikai. Hako „Vocabvlarivm...“ yra pirmasis spausdintas Rytų Prūsijoje dvikalbis žodynas (lietuvių–vokiečių kalbų dalis turi 4886 lietuviškus žodžius, vokiečių–lietuvių kalbų dalyje – 500 žodžių mažiau. Tai pirmasis žodynas, turintis lietuvių kalbos registrą su vokiečių kalbos atitikmenimis. Makrostruktūros požiūriu tai yra religinės leksikos žodynas, paremtas Naujojo Testamento ir Psalmyno leksika. Leksikografiškai jame sistemingai ir nuosekliai pateikiama gramatinė, fonetinė ir semantinė žodžių informacija. Nors Hako gramatika laikytina Kleino gramatikų santrauka, joje yra ir naujovių, adekvačiau rodančių gramatinės sistemos ypatybes.