Sur deux temps

LTStraipsnio tikslas yra aptarti laiko sampratą Česlovo Milošo kūryboje. Darbą inspiravo siekis palyginti dviejų rašytojų kūrinius – Oskaro Milašiaus, kuris rašė prancūzų kalbą, ir Česlovo Milošo, kuris rašė lenkiškai. Lietuvių kilmės rašytojai atstovavo skirtingoms kartoms, skirtingam laikui. Darbe apsiribojama Česlovo Milošo poezijos analize. Tokį pasirinkimą paskatino Milano Kunderos knygoje cituojamas Witoldo Gombrovičiaus laiškas Milošui, kuriame rašoma apie kalbos pasirinkimą. Milošas liko ištikimas lenkų kalbai, nepaisant to, kad 1951 metais jis rado prieglobstį Prancūzijoje, o 1960 metais tapo Kalifornijos universiteto Berklyje profesoriumi. Toks poeto persikėlimas iš vienos kultūrinės erdvės į kitą lėmė dviejų laiko matmenų sandūrą kūryboje. Eilėraščių analizė atskleidžia, kad dviejų erdvėlaikių patirtis yra viena esminių Milošo kūrybos temų. Išreikšdamas perėjimą iš vieno laiko į kitą, poetas nusako savo patirties modalumą. Šiuo požiūriu jis artimas Oskarui Milašiui, kuris vėlyvuosiuose kūriniuose išreiškė viltį, kad ateitis išsaugos praeities atmintį. Česlovo Milošo kūryboje susiduria gyvųjų ir mirusiųjų laikas – Antrojo pasaulinio karo, koncentracijos stovyklų, dujų kamerų siaubas. Poezijoje sąveikauja dabartis ir ateitis, kuriai skirta kūryba. Peržengianti erdvės apribojamus dviejų laiko dimensijų jungtis taip pat sieja skirtingas gyvenimo patirtis, atspindinčias biografiją – emigracijos etapus ir grįžimą gyventi į Krokuvą.

ENThe aim of the article is to discuss the concept of time in the work of Czesław Miłosz. The work was inspired by the desire to compare the works of two writers - Oskaras Milašius, who wrote in French, and Czesław Miłosz, who wrote in Polish. Writers of Lithuanian origin represented different generations of different times. The paper limits itself to the analysis of Czesław Miłosz poetry. This choice was motivated by a letter from W. Gombrowickich to Czesław Miłosz that was published by Milan Kundera, in which he speaks about language choices. He remained loyal to Polish, even though in the year 1951 he found refuge in France and became a professor at the University of California at Berkeley in 1960. The poet's moving from one area to another determined the junction of two-time dimensions in his works. An analysis of the poems reveals that the experience of two space times is one of the main themes of his creative work. The poet states the modality of his own experience by expressing the change from one time to another. In this respect, he is like Czesław Miłosz, who, in his later writings, expressed the hope that the future will preserve the memory of the past. The time of the living and the time of the dead - World War 2, concentration camps, the terror of gas chambers - clash in the works of Czesław Miłosz. An interaction of the present of the future, for which the works dedicated to, happens in the poetry. Existing space-bound two-dimensional interconnections also link different experiences of life, reflecting the biography - the stages of emigration and the return to live in Krakow.