Zum Problem der Übersetzungseinheiten in fachtexten

LTVertimas kaip tam tikras procesas gali būti ir yra apibrėžiamas skirtingai. Vienu atveju vertimu vadinamas originalo kalbos ženklų pakeitimas vertimo kalbos ženklais juos suprantant kaip formos ir turinio dermę. Tačiau vienos kalbos ženklas kitoje kalboje gali išreikšti skirtingą turinį, pvz., lietuvių k. ,,žiedas“ ir vokiečių k. ,,Blüte“ ar ,,Ring“. Todėl svarbu atsižvelgti į kontekstą, nustatyti jo dydį, reikalingą vienam ar kitam aktualizuotos reikšmės žodžiui vertime išryškinti. Tam vertimo proceso pradžioje atliekama analizė ir nustatomi originalo kalbos vertimo vienetai, o jiems priskiriami vertimo kalbos vienetai, kurie sintezėje sujungiami į nuoseklų bei rišlų vertimo tekstą. Originalo kalbos vertimo vienetų siejimas su vertimo kalbos vienetais vyksta atsižvelgiant į potencialius ekvivalentiškumo ryšius, egzistuojančius tarp originalo ir vertimo kalbos. Vertimo vienetu kalbotyroje vadinama nepastovaus dydžio originalo atkarpa, kurią atitinka tokio pat ar panašaus dydžio ir prasmės vertimo atkarpa, išlaikiusi nepakeistą turinį. Iš šio apibrėžimo matyti, kad vertimo vienetai gali būti skirtingo dydžio – nuo žodžio iki viso teksto (pvz., poetiniai ar reklaminiai tekstai). Dalykiniams tekstams vokiečių kalba būdingas nominalus stilius, gausūs terminai, išreikšti žodžiais arba žodžių junginiais, kurie vertimo procese funkcionuoja kaip vertimo vienetai.