LTStraipsnyje analizuojama, kokią įtaką Europos Sąjungos teisė padarė Lietuvos baudžiamajai teisei. Autorius aptaria 2000 m. rugsėjo 26 d. priimto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso turinį, atskleidžia ES teisės aktų įtakos Lietuvos baudžiamajai teisei požymius. Apibrėžia ES baudžiamosios teisės reikalavimus, susijusius su bendrininkavimu ir nusikalstamais susivienijimais, juridinių asmenų atsakomybe už neteisėtas veikas ir tarptautine teisine pagalba. Darbe teigiama, kad Lietuvos baudžiamasis kodeksas įgyvendino didžiąją dalį ES teisės aktų nuostatų, kurios siejasi su bendrininkavimo formomis ir juridiniams asmenims už nusikalstamas veikas taikomomis bausmėmis. Išvadose pažymima, kad ES materialiosios baudžiamosios teisės taikymas neužtikrino didelės pažangos, nes jos aktai apima tik nedidelę nusikaltimų ir jų komponentų dalį. Įstatymų leidyboje derėtų didesnį dėmesį kreipti į tam tikrų nusikaltimų požymius, bausmių dydžio ribas, nusikalstamo elgesio formas. Lietuvos baudžiamajame kodekse turėtų būti numatytos naujos bausmės juridiniams asmenims, kurias rekomenduoja ES teisės aktai. Atsižvelgiant į baudžiamosios teisės srities mokslininkų siūlymus, į nusikalstamo susivienijimo sąvoką derėtų įtraukti papildomus požymius, kurie tiksliau atspindėtų ES teisės aktų nuostatas. Lietuvos baudžiamosios politikos srityje didesnį dėmesį siūloma skirti dvigubo baudžiamumo principui tarptautinės teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose ir reglamentavimui Lietuvos Respublikos piliečių ekstradicijos pagal Europos arešto orderį.