LTStraipsnyje analizuojami lietuvių ir kitų baltų kalbų tyrimų ir studijų atliekamų Japonijoje faktai. Pateikiama trumpa istorinė apžvalga ir šiandieninė situacija. Pristatomi žymiausi Japonijos mokslininkai, kurie atliko ir publikavo savo tyrimus, monografijas ir mokslo studijas lietuvių ir baltų kalbų klausimais. Teigiama, kad šiuo metu Japonijoje nėra nė vienos mokslo ar švietimo institucijos, kurioje šios kalbos būtų nuolat tiriamos ar studijuojamos. Jokiame Japonijos universitete nėra lietuvių ar kitų baltų kalbų katedros, o daugelį reikšmingų mokslo darbų parašė atskiri mokslininkai, kurie dėsto anglų arba rusų kalbas aukštosiose mokyklose. Viena iš tokios situacijos priežasčių yra menkas šių mažųjų kalbų mokėjimo ar tyrimų poreikis Japonijoje. Kita priežastis yra tai, kad trūksta šių kalbų mokymui skirtos medžiagos ir vadovėlių. Dažniausiai naudojami vadovėliai ir kita mokomoji medžiaga yra publikuota ne Baltijos šalyse, nes gauti vadovėlius ir kitus leidinius iš Lietuvos ar Latvijos yra ypatingai sunku. Nors leidinių apie baltų kalbas galima gauti iš kitų šalių, visgi norint tinkamai atlikti šių kalbų tyrimus yra būtina gauti medžiagą tiesiogiai iš Baltijos šalių. Straipsnio autoriai teigia, kad nepaisant šių priežasčių, Japonijoje studentams gali būti įdomu studijuoti šias mažąsias kalbas. Visgi trūksta ir informacijos apie baltų studijas apskritai. Pradedantiesiems mokytis šių kalbų ir nespecialistams sudėtinga gauti informacijos ar medžiagos net ir internetu. Daroma išvada, kad baltų studijas Japonijoje propaguojantys mokslininkai susiduria su dideliais iššūkiais ir neatidėliotina užduotimi šias problemas išspręsti.