LTPastaraisiais metais karaliai ir valdančiosios dinastijos sulaukia nemažai istorikų dėmesio, tačiau dažniausiai tyrimuose Europa vaizduojama kaip vienalytis darinys, ignoruojant ryškius skirtumus Rytų ir Pietryčių Europoje. Aptariami Charles Tilly darbai, kuriuose istorikas analizuodamas Europos politinę istoriją, didžiausią dėmesį skyrė biurokratizacijai, ekonominei raidai ir valstybinės sistemos gimimui, taip monarchus paversdamas politinės struktūros valdytojais. Straipsnyje keliamas klausimas: kas yra „unitarinė valstybė“ ankstyvųjų naujųjų amžių Europoje? Ar galima toms valstybėms taikyti „mozaikinės valstybės“ koncepciją? Teigiama, jog tuometinės valstybės buvo gerokai sudėtingesnės, ir monarchai vaidino kur kas didesnį vaidmenį kuriant valstybę, nei nurodė Tilly. Tokio požiūrio susiformavimą lėmė monarchijų tyrimas „iš viršaus“ ir vis augantis dėmesys dinastijoms bei imperijoms. Į konfliktus besikuriančiose valstybėse žiūrima tik kaip į pasipriešinimą valstybingumui, ignoruojant politinės bendrijos įsitraukimą į šias veiklas. Be to, daugelis tyrimų parašyta pagal pasenusią nacionalistinės istoriografijos tradiciją, arba per giliai koncentruojasi į tapatybės klausimus, nepakankamai dėmesio skirdama politiniams. Atsižvelgiant į šias ankstesnių tyrimų problemas, straipsnyje aptariama Abiejų Tautų Respublika Vazų dinastijos laikais, nagrinėjamos dinastijos galios ribos bei sudėtinės monarchijos patiriamos problemos.
ENLately kings and ruling dynasties receive a lot of attention from historians, but most of the time research portrays Europe as one unit and ignores major differences between Eastern and South-Eastern Europe. The works of Charles Tilly are discussed where the historian mostly focused on bureaucracy, economic development and the birth of state system while analysing the political history of Europe this way turning monarchs into the rulers of political structures. The article raises a question: what is a "unitary country" in the early new ages in Europe? Can a concept of a "mosaic country" be applied to such countries? It is stated that countries at that time were more complicated, and monarchs played a much bigger role while creating a country than Tilly has stated. The formation of such view was destined by researching monarchies "from above" and a growing interest in dynasties and empires. Conflicts in developing countries are treated as resistance against statehood by ignoring the involvement of political unions into such activities. Moreover, many studies were written based on an outdated tradition of nationalist historiography or through concentrating on identity questions without paying enough of attention for political questions. The article considers the problems of previous research and discusses the Polish-Lithuanian Commonwealth during the period of Vasa dynasty, examines the power limits of the dynasty and the problems of the monarchy.