Povilas Blaževičius. Seniausieji Lietuvos žaislai
LTRecenzijoje aptariama 2011 m. išleista P. Blaževičiaus knyga "Seniausieji Lietuvos žaislai". Remiantis archeologiniais duomenimis knygoje atskleidžiama žaislų istorija Lietuvoje. Pavadinimas klaidinantis, nes tyrime nėra analizuojami patys seniausi Lietuvos žaislai. Teigiama, jog yra žinomi tik atskiri priešistoriniai radiniai, kuriuos galima vadinti žaidimų elementais, tuo tarpu pagrindinis dėmesys knygoje sutelktas į XIII–XVIII a. radinius. Sąvoka "seniausi" pavadinime yra klaidinga. "Žaislo" sąvoka taip pat reikalauja paaiškinimo, nes kalbama ne tik apie žaislus, bet ir suaugusiųjų žaidimų papildomus elementus (žaidimo lentos ir kt.). Tyrimo metu rasti 351 artefaktai ar jų fragmentai. 66% radinių rasti Vilniaus Žemutinėje pilyje. Nemažas kiekis radinių aptikti Kernavėje, Trakuose ir Klaipėdoje. Kitose Lietuvos vietose rasti tik pavieniai objektai. Abejonių kelia chronologija. Nemažai aptariamų radinių prasilenkia su autoriaus apsibrėžtais laiko rėmais. Kai kuriais atvejais nėra aiškus tikrasis objektų atsiradimo ir eksploatavimo laikas. Monografijos privalumas – plėtojama žaislų tipologija, kuri pratęsia ankstesnių autorių sudarytas vaikų žaislų tipologines schemas, taip pat naudojami metodai. Pagal paskirtį visi radiniai suskirstyti į 8 kategorijas, apibrėžtas jų naudojimas lyties ir amžiaus požiūriu. Stalo žaidimai priskiriami suaugusiųjų kategorijai. Tačiau tam tikrais atvejai pasirinkta tipologija kelia abejonių, atrodo, kad dalis radinių dirbtinai priskirti tam tikrai kategorijai. Gausiausia vaikams ir suaugusiems skirtų radinių grupė susijusi su sportu ir muzika. Vietomis trūksta gilesnio radinių ir vietos kur jie rasti istorinio įkontekstinimo.
