Gratwanderung zwischen abstrakter und konkreter Ausdrucksweise sowie zwischen Lehnwort und litauischem Wort bei der Übersetzung von EU-Texten ins Litauische

LTStraipsnyje nagrinėjamos vertimo problemos, koncentruojantis ties dviem lietuvių kalbos politikos aspektais. Pabrėžiama, kad nuo 1990 metų daugėjo vertimų iš užsienio kalbų, ypač iš anglų kalbos. Pastebima, kad lietuviškuose tekstuose iš pradžių vyravo kalbos, iš kurios verčiama, šabloniškai perimtos abstrakčios konstrukcijos, nors lietuvių kalboje ir būtų buvęs tinkamas konkretus atitikmuo. Autorės nuomone, taip vertimai darėsi abstraktūs, bespalviai ir iš dalies nesuprantami. Pažymima, kad ilgainiui ši problema imta spręsti, bet didesnis konkretumas reikalauja aukštesnės vertėjo kvalifikacijos ir kompetencijos, kad būtų rastas deramas prasmės neiškreipiantis atitikmuo. Analizuojami vokiški ir angliški tekstai ir jų vertimai į lietuvių kalbą, pažymint, kad atrenkant angliškus tekstus, buvo žiūrima, kad jų autoriaus gimtoji kalba būtų anglų kalba. Keliamas klausimas apie tai, ar lietuvių kalba turi pakankamai kalbinių priemonių abstrakčioms konstrukcijoms reikšti. Tyrinėjami konkretūs sąvokų vertimai. Teigiama, kad antras lietuvių kalbos politikos aspektas ir problema yra skolinių vartosena, kai net instituciškai, kalbos komisijų siūlymais nurodoma geriau vartoti lietuvišką žodį, jei skolinys turi lietuvišką atitikmenį. Pažymima, kad kadangi tam tikrose srityse skoliniai dėl jų reikšmių niuansų negalėjo būti pakeisti lietuviškais atitikmenimis, buvo suprasta, kad verčiamo teksto turinys pavartojus lietuvišką žodį nebus preciziškai perteiktas lietuvių kalba. Konstatuojama, kad galutinis lietuviško žodžio ar skolinio pasirinkimas priklauso nuo konteksto ir vertėjo preferencijų.