Белорусско-литовско-латышское порубежье в эпоху железа и раннего средневековья: (этнокультурные аспекты)

• Baltarusių-lietuvių-latvių paribys geležies amžiuje ir ankstyvaisiais viduramžiais (etnokultūrinis aspektas)
• Belarussian-Lithuanian-Lettish frontier region at the Ironage and the early Middle Ages (ethnocultural aspects)

LTAutorius, analizuodamas ankstyvojo geležies amžiaus keramiką, aptiktą Baltarusijos paribyje, priėjo prie išvados, kad tų regionų gyventojų sudėtis buvo polietninė. I a. pabaigoje brūkšniuotosios keramikos kultūros gyventojai kėlėsi į naujas vietas rytų kryptimi (Ratunkų, Zazonų, Tarilovo piliakalniai). Tai atsispindi įvairių tipų keramikoje. Nuo V a. brūkšniuotoji keramika pradeda nykti. Ją palaipsniui keičia glaistytu ir lygiu paviršiumi, ąsočio arba kibiro formos puodai, ornamentuoti duobutėmis prie kaklelių. Nauji gyventojai apsigyvendavo tiek senosiose, tiek ir naujosiose gyvenvietėse. Keramika glaistytu paviršiumi paplito visoje Baltarusijoje, išskyrus 40-50 km juostą nuo dabartinių Lietuvos ir Latvijos sienų. Bancerovo kultūros pėdsakų randama į rytus nuo linijos, ribojančios Asvejos-Dysnos, Naručio ežerus - Naračankos upę. Naujos šių teritorijų gyventojų tradicijos siejamos su mirusiųjų deginimo papročio plitimu Rytų Lietuvoje.Visus socialinius ir etnokultūrinius pokyčius Europoje Didžiojo tautų kraustymosi metu nuo IV a. autorius aiškina prasidėjusiu venedų genčių (vakarų slavai ir galbūt germanai) judėjimu nuo Baltijos pajūrio ir Vyslos baseino ir apgyvendinimu Nemuno vidurupio, Sebežo ežero regiono iki Vakarų Dvinos (Dauguvos). Autoriaus manymu, migracinė banga užkliudė krivičius, kurie turėjo didelės įtakos Nemuno vidurupio baltams. Jų poveikis atsispindi Rytų Lietuvos pilkapių kultūroje. Slinkdami šiaurės rytų kryptimi į ugrofinų teritorijas, pastarieji taip pat buvo stipriai veikiami ir baltų kultūros. Ugrofinų apsuptyje krivičių ankstyvuosiuose ilguosiuose pilkapiuose išlikę daug baltiškų laidojimo papročių. Vėlyvajame krivičių kultūros etape Dnepro aukštupyje ir baltarusiškoje Dvinos baseino dalyje aptinkama baltiškų laidosenos elementų ir materialinės kultūros dirbinių. Šios tradicijos išliko ir randamos latgalių bei Rytų Lietuvos pilkapių medžiagoje iki I a. trečiojo ketvirčio.

ENThe author analyses early iron age ceramical material from the frontier regions of Belarus and reaches the conclusion that the character of the population was mixed up (striated polteiy and Dnieper-Dvina cultures). By the end of the 1st. century A.D. the striated pottery tribes were characterized by activization and at different times they settled down in new places in the East direction (hillforts Ratunky, Zazony, Thrilovo). These facts are demonstrated by the diagrams illustrating the arrangement of different pottery types in the stratums. [...] The author explains all the social and ethnocultural changes by the process of the Great Migration in Europe since IV cent. A.D. the Vened group of tribes (western Slaves, Baltic people and perhaps, Germans) began to move away from the Baltic coast and the Vistula basin to settle down in the middle stream basin of the river Neman and in Sebej lake region through the river Western Dvina. The author believes that migration stream contributed to the formation of Kiyvitch people - Western Slaves who underwent strong influence of Baltic populations in the Middle Neman region and in their turn left their traces in the culture of local inhabitants. These peculiarities are reflected in the culture of eastern Lithuanian burial mounds. Moving further to North-East to Finno-Ugric territories through the Western Dvina they underwent strong Baltic influeuce. In Finno-Ugric surroundings Kiyvitch tribes synthesized the culture of early long burials preserving in a greater part Baltic features. In its later evolution this culture in the upper reaches of the Dniepr and in the Belorussian basin of the Dvina kept the same Baltic character in the type of burial implements and of woman bijoux. Hence the roots of these traditions should be found in Latgallian and East-Lithuanian antiquities of the 3rd quarter of the I C. AD.