Śmierc

LTIstoriniai šaltiniai, apibūdinantys mirtį LDK iki XVI a. vidurio negausūs. Iškalbingiausi XVI a. II-os pusės - XVIII a. šaltiniai, kurie leidžia nagrinėti įvairius mirties reiškinio aspektus. Mirties supratimas straipsnyje nagrinėjamas dviem kryptimis: kaip supranta ir ruošiasi žemiško gyvenimo pabaigai pats mirštantysis, ir kaip mirtį supranta bei į ją reaguoja aplinkiniai. Ruošiantis palikti pasaulį buvo stengiamasi priimti visus Sakramentus, parengti testamentą. Mirštančiajam nebuvo būdinga deklaruoti mirties baimę. Svarbus buvo ir laikinojo žemiškojo kūno priešpastatymas amžinajam gyvenimui, o taip pat padarytų nuodėmių gailėjimasis. Artimųjų pagalba mirštančiam taip pat buvo reikšminga – jie turėjo padėti susikaupti nuolatine malda, giesmėmis, pamaldžių paveikslėlių rodymu. Buvo manoma, kad mirties akimirka labai svarbi amžinojo gyvenimo atžvilgiu. Straipsnyje taip pat nagrinėjamos mirusiojo atminimo išsaugojimo būdai. Jie buvo įvairūs: tiek užrašant fundacijas nuolatinėms mišioms, tapomos portretų galerijos, įrengiami prabangūs antkapiais ar paprastesnės epitafijos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Mirtis; Testamentai; Laidotuvės; Dievo teismas; Tėvynė; Tikėjimas; Garbė; Fundacija; Death.

ENHistorical sources that describe death in the Grand Duchy of Lithuania before the mid-16th century are scarce. The most telling are the late 16th-18th –century sources, which allow examining various aspects of the phenomenon of death. The article examines the understanding of death in two directions: how death is understood and what preparations are made for the end of the earthly life by the moribund, and how death is understood and what responses are made by the surrounding people. In preparation for the departure, people tried to have all the Sacraments and prepare a will. It was not typical for the dying to declare the fear of death. Importance was also attached to the contraposition of the temporary earthly body to the eternal life and the repentance for the sins committed. The family’s support for the dying was also significant – they had to help concentrate by a constant prayer, religious songs, and the display of pious images. It was believed that the moment of death is very important with regard to the eternal life. The article also examines the ways of preserving the memory of the dead. The latter were diverse: both by giving funds for permanent mass, painting galleries of portraits, erecting princely tombstones or more modest epitaphs.