Kryžių kalno ir jį supančio kraštovaizdžio istorinė raida

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Anglų kalba / English

LTKryžių kalnas - įvairialypis kultūrine verte ir visuomenine reikšme kultūros paminklas, kurio kultūrinė vertė ir visuomeninė reikšmė per pastarąjį šimtmeti nebuvo statiška. Ji nuolat kito, pergyveno vystymosi etapus, kurie savo ruožtu įtakojo kraštovaizdi. 1972 m. lapkričio 16 d. UNESCO Generalinės konferencijos 17-toje sesijoje priimtose Rekomendacijose kultūros ir gamtos paveldo apsaugai nacionaliniu mastu teigiama, kad „ryšiai tarp paminklo ir jo aplinkos, nustatyti laiko ir žmonių turi ypatingą reikšmę: jie jokiu būdu neturi būti pažeisti ar sunaikinti. Neturi būti leidžiamas paminklo izoliavimas ji supančios aplinkos sunaikinimo keliu”. Todėl pranešime norėčiau apžvelgti ne tik Kryžių kalno, bet ir jį supančios aplinkos, kurios išsaugojimas ne mažiau svarbesnis, istorinę raidą. Visų gerai žinomas Kryžių kalnas yra Jurgaičių, Domantų piliakalnis - kalva prie kelio iš Šiaulių į Sidabrę (toliau šis kelias vedė į Žiemgalos centrą Mežotnę ir prie Lielupės), kurioje XI - XIV a. stovėjo medinė pilis, gynusi Šiaulių žemės šiaurės rytinį kraštą nuo Livonijos kariuomenės antpuolių. Manoma, kad ši pilis 1348 m. buvo sudeginta Livonijos kariuomenės antpuolio metu, ir po to nebuvo atstatyta. Pilis buvo naudojama gynybos tikslams, tuo tarpu gyvenimas vyko gyvenvietėje, buvusioje piliakalnio papėdėje. Tikslių duomenų, kada ant Kryžių kalno buvo pastatyti pirmieji kryžiai, nėra. Paplitusi versija skelbia, kad pirmieji kryžiai kalne atsirado ant čia palaidotų 1831 m. ir 1863 m. sukilėlių kapų, tačiau tokią kryžių atsiradimo kalne priežasti laikome nepatikimą, be to, ji atsiranda pokario metais, kada Kryžių kalną buvo norima paversti liaudies kovos prieš išnaudotojus, valstiečių sukilimus primenančiu, paminklu [p. 41].

ENThe Hill of Crosses is a complex monument of culture from cultural and public aspects. During the last century its cultural value and public significance have been constantly changing and undergoing stages of development, which, in their turn, have been influencing the surrounding landscape. On 16 November, 1972, at the 17th session of UNESCO General Conference Recommendations on national cultural and natural heritage protection were passed, stating that “links between a monument and its surrounding landscape, formed by human beings and time, are of significant importance - they should not be broken or destroyed. A monument should not be isolated destroying the surrounding landscape”. In my report I would like to review historical development of die Hill of Crosses and its surrounding landscape. The well known Hill of Crosses originally is Jurgaičiai, Domantai mound on the road Šiauliai-Sidabre (further to Mažotne on the river Lielupė in Žiemgala), where a wooden castle was built in the 11th-14th centuries. It had to protect the north-eastern part of Šiauliai region against attacks of the Livonian Order. It is supposed, that in 1348 during one attack it was burned down and never restored. The castle served as a hill-fort with a settlement at the foot of the hill. The exact date when the first crosses were placed on the Hill of Crosses is unknown. According to one version (ungrounded) - on the graves of the burried after the uprisings of 1831 and 1863, though doubts arise, as it appeared after WWII, when attempts were made to make the Hill of Crosses a monument for peasants’ uprisings against oppression [p. 54].