Mažasis genocidas? : 1944 m. pabaigos - 1945 m. įvykių Rytprūsiuose istorinis vertinimas

LTMažosios Lietuvos, kuria vadinami Rytprūsiai, gyventojų atžvilgiu jokia atskira genocido technologija 1944 m. nebuvo taikyta. Vis dėlto rusų kareiviai prievartavo vokiečių moteris, žudė civilius gyventojus ir grobė jų turtą. Tačiau yra žinoma kad prievartautos buvo ne tik vokietės ar lietuvės, bet ir Rytprūsiuose atsidūrusios rusės, ukrainietės, baltarusės. Būtina suvokti ir tai, kad prievartinis Rytprūsių gyventojų iškeldinimas šiems žmonės buvo ir galimybė išvengti tolesnio terorizavimo. Antra vertus, ne per seniausiai genocido sąvokos turinį Lietuvoje imta siekti papildyti Rytprūsių vokiečių ir mažlietuvių likimo įvertinimais sovietinio režimo 1944-1945 m. vykdyto brutalaus smurto kontekste. Lietuvoje linkstama praeities procesus modeliuoti atliepiant ne objektyvų vykusių procesų kontekstą, bet kolektyvinės lietuvių atminties poreikius. Taip hiperbolizuojama genocido sampratos projekcija. Identifikuotos istorinės praeities tendencingumas rimtai trikdo duomenų patikimumo siekiančius mokslininkus ir dar labiau apsunkina jų pastangas įveikti plačiosios visuomenės nenorą operuoti empiriniais argumentais.Reikšminiai žodžiai: Genocidas; Holokaustas; Mažoji Lietuva; Sovietų Sąjunga (SSRS; Soviet Union; USSR).

ENNo individual genocide technology was applied in 1944 with regard to the inhabitants of the Little Lithuania, i. e. the Eastern Prussia. Nevertheless Russian soldiers raped German women, killed civil residents and robbed them of their property. However, it is known that not only German and Lithuanian but also Russian, Ukranian and Byelorussian women were raped in the Eastern Prussia. It is also necessary to understand that the forced eviction of Eastern Prussian inhabitants was also a possibility to avoid further terrorization. On the other hand, lately attempts were started to be made to supplement the content of the concept of the genocide in Lithuania by evaluations of the fate of Eastern Prussian Germans and Lithuanians in the context of brutal violence, undertaken by the Soviet regime in 1944-1945. In Lithuania there is the trend to model the processes of the past by echoing not the objective context of the processes but the needs of the collective memory of Lithuanians. Thus the projection of the concept of the genocide is hyperbolized. The bias of the identified historical past seriously disturbs the scientists, striving for reliability of information and thus makes their attempts to overcome the reluctance of the general public to operate empirical arguments even more difficult.