Televizijos režisieriaus darbo kaitos ypatumai
LTYra du reikšmingi principai, kuriais pagrįstas televizijos (TV) režisieriaus darbas. Pirma, televizija labai priklausoma nuo technikos: kuo technika įmantresnė, tuo televizijos režisierius turi daugiau galimybių savo darbą atlikti įdomiau ir šiuolaikiškiau. Kitaip tariant, TV režisieriaus specialybė tiesiogiai susieta su technikos plėtra; šios aplinkybės neįvardytume kaip esminės teatre, nors šiuolaikiniame teatre ir taikomos įvairios judesio, vaizdo bei garso technologijos, vis dažniau panaudojama būtent televizijai sukurtų raiškos priemonių. O kitas principas – bendresnis: režisūra apskritai – televizijos, reginio ar teatro – remiasi tuo, kad režisierius yra vadovas, kuris valdo šį reiškinį nuo pradžios, lemdamas kūrinio ir jo dalyvių likimą. Dažniausiai ne scenaristas ir net ne prodiuseris, bet TV režisierius suformuoja galutinį rezultatą, tad žiūrovas žiūri režisieriaus akimis, pamatydamas tai, ką profesionalas „įdėjo“ į kadrą. Todėl, skirtingai nuo teatro veikalo (kai pjesę ar kitą idėją stengiamasi sutalpinti scenos erdvėse), televizijoje, siekiant „sudėti“ kūrinį į TV ekraną, atsiranda esminė problema: kaip įgyvendinti sugalvotus dalykus ir kaip paversti idėjas tokiomis vizijomis, kurios taip „tilptų“ palyginti mažame ekrane, kad rezultatas žiūrovui būtų paveikus. Teatre, stebėdami spektaklį, mes galime pamatyti „pašalinių“ dalykų, juolab kad jie kurį kitą vakarą bus „kitaip“ pastebėti, nes scenoje veiksmas vyksta labai aktyviai – ypač, kai ten sukurta įvairių personažų. O, žiūrėdami į TV ekraną, mes matome tai, ką mato ir nori pabrėžti režisierius. Šis ypatumas skiria TV režisierių nuo kitų – teatro arba masinių, meninių renginių režisierių tuo, kad jis aktyviausiai veikia žiūrovą ir perduoda savo požiūrį griežtai „įrėmintu“ darbu.Šiame straipsnyje noriu aptarti šiuolaikinės TV režisūros problemas, pabrėžti jos ypatumus ir skirtumus, o ne tik palyginti su kinu arba teatru, kur žmogus tiesiogiai bendrauja aptemdytoje erdvėje. Mat TV ekranas yra atviras – tarsi aikštė, kurioje stebint pateikiamus dalykus (kūrinius) dar ir valgoma, kalbamasi, vaikščiojama (žiūrovas nueina ir grįžta). Kokį vaidmenį šiandien įgyja TV režisierius televizijoje? Ir kokį – praranda. Labiau noriu kalbėti apie TV režisierių, vadinamą „režisieriumi-statytoju“ (kurių yra daug mažiau, negu „režisierių – transliuotojų“). Straipsnyje, aptardamas pokyčius, atkreipsiu dėmesį, kaip pakito režisieriaus vaidmuo palyginti su tuo sovietiniu laikotarpiu, kai televizija Lietuvoje atsirado ir brendo.
ENBased on his experience as a television director (since 1965), the author explores how this job changed as the Lithuanian television market developed. The author accentuates two key factors in the job of a television director. The first factor is technical equipment: the more sophisticated the equipment, the more opportunities television directors have to perform their tasks in an appealing and modern manner. In other words, the work of a television director is directly related to technological development. Although this is not considered to be a determining factor in theatre, a variety of motion, video and audio technologies that have been developed for television are increasingly being used in modern theatre as well. The second factor is more general: direction. Regardless of the medium, direction is based on the fact that the director is the manager who takes control of the production from beginning to end, thus determining the fate of the production and its participants. The author explains why present-day Lithuanian television companies often produce low-quality shows: they are targeting less-educated viewers, so producers can get away with minimal quality criteria, since ‘the audience will watch it anyway.’ The author claims that one television programming genre – the television play – "has passed away". He maintains that the efforts and skills of a television director to create a production must exceed the knowledge of the audience in terms of the content of the idea, novelty of the view, the use of technology, and quality.
