Etinės ir pedagoginės Ž. Ž. Ruso pažiūros

LTStraipsnyje apžvelgiamos žymaus aštuonioliktojo amžiaus prancūzų švietėjo Ž. Ž. Ruso etinės ir pedagoginės pažiūros. Skaitytojui tai pateikiama kaip etinė-pedagoginė šio autoriaus koncepcija. Koncepcijos pagrindą sudaro rusoistinė pažiūra į žmogaus ir gamtos santykius bei sąveikos galimybes ir jų prigimtį. Straipsnyje pabrėžiama, kad tokių pažiūrų atsiradimui įtakos turėjo prancūzų rašytojo ir visuomenės veikėjo nusivylimas esama visuomenės santvarka, žavėjimasis paprasta kaimo žmonių buitimi, darbais bei rūpesčiais. Kaip esminis Ž. Ž. Ruso etinės-pedagoginės koncepcijos trūkumas nurodomas jos utopiškumas ir neįgyvendinamumas, sąlygotas rašytojo nesupratimo, jog natūra ir kultūra nėra ir negali būti adekvatūs žmogaus prigimties koreliatai - natūra neišplaukia iš kultūros, ir atvirkščiai. Pabrėžiamas negatyvus Ž. Ž. Ruso požiūris į privačią nuosavybę, mokslą, meną ir kultūrą.

ENJean Jacques Rousseau (1712 - 1778) is famous all around the world as a writer, the founder of sentimentalism in the French literature, a philosopher and representative of the Enlightenment. Yet his views on ethics and upbringing of the young generation are far less known. The ethical pedagogical concept of upbringing, developed by J. J. Rousseau, was rather popular in Lithuania in the 18th and 19th century. It was based on the principle of unity between nature and culture, which was supposed to guarantee the creation of harmonious and happy human society. The present article discusses the merits and shortcomings of this concept, underlining its Utopian character and estrangement from real life.