Intergroup discordance in the Baltic States

LTTarpgrupinis disonansas, arba D-veiksnys, išreiškia subjektyvaus tarp grupių susiklosčiusio galios santykio legitimumo stoką, o taip pat kitos grupės dehumanizavmo lygį. Nepaisant fakto, kad legitimumo stoka ir stigmatizacija yra aiškiai skirtingos sąvokos, jos tarpusavyje susijusios. Todėl keliama hipotezė, jog D-veiksniui tenka svarbus vaidmuo santykio su kitais – grupėmis, kurioms individas nepriklauso ir su kuriomis nesitapatina – konstravime. Šiame straipsnyje pristatomi trijų plataus masto kiekybinių tyrimų, kuriuose dalyvavo estai ir Estijos rusakalbiai (2008 m.), lietuviai, lenkai ir Lietuvos rusakalbiai (2009 m.), taip pat latviai, latgaliai ir Latvijos rusakalbiai (2010 m.), rezultatai. Tyrimo dalyviai buvo atrinkti iš vietovių, turinčių skirtingą sociolingvistinių bendruomenių koncentraciją ir patys skyrėsi pagal įvairias sociodemografines charakteristikas (amžiaus, išsilavinimo, socialinio statuso, valstybinės kalbos mokėjimo ir gyvenamosios vietovės). Siekiant nustatyti tarpgrupinio disonanso lygį buvo parengtas apklausos instrumentas, leidžiantis išmatuoti du susijusius kintamuosius – tarpgrupinės padėties legitimumą ir tarpgrupines nuostatas. Tokiu būdu siekta išmatuoti subjektyviai patiriamą dehumanizaciją ir legitimumą tarpgrupiniuose santykiuose. Nors nustatytas disonanso lygis buvo palyginti žemas, jis buvo aukščiausias Latvijoje ir žemiausias Lietuvoje. Gauti tyrimo rezultatai straipsnyje aptariami etnolingvistinio gyvybingumo teorijos ir tapatumo klausimų kontekste.

ENInter-group dissonance, or the D-factor expresses the lack of power relations legitimacy between the groups and the level of dehumanization of the other group. Even though the lack of legitimacy and stigmatization are distinctly different definitions, they are interrelated. Therefore, the hypothesis is raised that the D-factor gets an important role regarding the relation with other groups to which an individual does not belong to and with which it does not identify. This article introduces the three large-scale quantitative researches, where Estonians and Russian-speaking Estonians (2008), Lithuanians, Poles and Russian-speaking Lithuanians (2009), as well as Latvians and Russian-speaking Latvians (2010) participated. The participants of the study were selected from areas with different concentrations of socio-linguistic communities and were also different themselves according to various socio-demographic characteristics (age, education, social status, state language and living place). To determine the level of inter-group dissonance level, a survey was prepared, and it gave an opportunity to examine to variables - the situation legitimacy in the inter-group and the inter-group provisions. This way, the aim was to measure the subjectively felt dehumanization and legitimacy in inter-group relations. Even though the determined dissonance was relatively low, it has been the highest in Latvia and the lowest in Lithuania. The obtained research results are discussed in the context of ethno-linguistic vitality theory and identity questions.