Kainų kaitos kaip rizikos veiksnio vertinimas Lietuvos augalininkystėje

LTŽemės ūkio produktams būdingas kainų svyravimas dėl gamtinių sąlygų, ligų ir kenkėjų, tačiau pastaruoju metu šie svyravimai ypač dideli. Kainų kaita tapo svarbi problema ūkininkams ir valstybinėms reguliavimo struktūroms. Rengiant Bendrąją žemės ūkio politiką 2014–2020 m. kalbama apie būtinybę palaikyti perspektyvią maisto produktų gamybą, daugiausia dėmesio skiriant žemės ūkio pajamoms, žemės ūkio našumui ir kainų stabilumui (Proposal..., 2011), todėl kainų kaitos vertinimas, jos poveikio minimizavimas yra aktuali ir tirtina problema. Tyrimo tikslas – įvertinti Lietuvos augalininkystės produktų kainų kaitos keliamą riziką, kuri Lietuvoje nebuvo tiriama. Išanalizavus mokslines publikacijas, pasirinktas kiekybinis tyrimo metodas naudojant statistinius ir ekonometrinius instrumentus, kurių pagrindiniai – kitimo koeficientas ir dispersijos dekompozicija. Remiantis Lietuvos ir kitų ES šalių statistiniais duomenimis, straipsnyje įvertinta kainų, derlingumo ir pajamų kaita bei šios kaitos tarpusavio priklausomybė. Lietuvos rodikliai daugeliu atvejų yra artimi panašaus pajamingumo ES šalių rodikliams. Nustatyta, kad kainų kaita labiau nei derlius veikia pajamų kaitą. Pagal atskirus kainų kaitos rodiklius Lietuvos augalininkystės produktų kainų kaita įvertinta balais ir palygintas jų rizikingumas. Atskirų augalininkystės produktų kainų kaita yra skirtinga, žemiausia – bulvių ir rapsų, o didžiausia – avižų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Augalininkystės produktai; Dispersijos dekompozicija; Kainos; Kainų kaita; Kitimo koeficientas; Rizika; Rizikos veiksnys; Žemės ūkis; Agriculture; Coefficient of variation; Crop products; Price volatility; Risk assessment; Risk factor; Variance decomposition.

ENAgricultural production depends on the changing weather conditions, diseases and pests that lead to price volatility. However, recent price volatility has become extremely high and problematic for farmers and state regulatory institutions. In EU countries, including Lithuania, still little attention is paid to price stabilization. Now viable food production, with a focus on agricultural income, agricultural productivity and price stability, is becoming a target for 2014–2020 of the common agricultural policy. The aim of this article is to evaluate the price volatility of Lithuanian crop products. The scientific literature overview was made in order to choose a method for analysis. A quantitative analysis using statistical and econometric tools is essential for price volatility risk evaluation. Price, yield and revenue risks were estimated using the coefficient of variation, and the variance decomposition procedure was applied to rate sources of revenue risk. The analysis was based on the statistical data set. Synthesis approach leads to price valuation scoring of crop products. Price volatility of crop products in Lithuania is in line with comparable EU ratios and is the main source of revenue volatility risk. Price volatility risk of potatoes and rape is lower than that of other crop products. [From the publication]