LTDarbas skirtas papročio struktūrinės ir semantinės transformacijos problemai. Kalendorinių švenčių papročiai - vienas svarbiausių šaltinių pažinti tautos pasaulėjautai. Žemdirbiškos visuomenės siekiai ritualo pagalba sureguliuoti santykius su supančiu pasauliu geriausiai atsiskleidžia didžiosiose (metinėse) šventėse. Lietuvių žiemos kalendoriuje galime suskaičiuoti nepilną dešimtį ženklesnių šventinių dienų. Tarp jų išsiskiria Užgavėnės, Jos užbaigia Kalėdomis prasidedantį mėsiedo laikotarpį. Papročių palyginimas atskleidžia šių dviejų švenčių ritualinės struktūros panašumus. Darba tikslas: Nagrinėjant bendruomeninio pobūdžio Užgavėnių papročius bei lyginant juos su analogiškais kitų žiemos laikotarpio švenčių papročiais atskleisti mitologinės pasaulėžiūros rudimentų ir inovacijų santykį kalendorinių papročių struktūrinės ir funkcinės raidos procesuose XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje.