EU defence capabilities : necessity or dangerous notion

LTŠiandien europiečiai susiduria su nauja strategine realybe. Tai skatina juos apmąstyti naujų tarptautinės politikos priemonių galimybes. Tiesioginis Europos Sąjungos (ES) atsakas į naujo pobūdžio grėsmes – naujų karinių institucijų ir greitojo reagavimo pajėgų kūrimas. Toks atsakas turi ir privalumų, ir minusų. Aiškinant ES gynybos pajėgumų plėtrą dažnai teigiama, kad ji Europai būtina siekiant įsitvirtinti tarp globalų saugumą užtikrinančių politikos veikėjų. Viena vertus, tam tikrose srityse europiečiai privalo veikti efektyviau ir ryžtingiau bei sumažinti JAV tenkančią saugumo garantijų naštą. Karo veiksmuose reikalingų resursų bei gebėjimų diplomatinius pareiškimus paremti grasinimais jėga didinimas suteikia ES daugiau galimybių įtakoti tarptautinius įvykius ar įsitraukti į taikos atkūrimo operacijas. Kita vertus, neišspręstas lyderystės klausimas kelia grėsmę transatlantiniams santykiams bei efektyviai NATO ir ES partnerystei. Egzistuoja pavojus, jog ES nepavyks veikti efektyviai, kad valstybių narių gynybines ambicijas apribos realios finansinių išteklių galimybės.Reikšminiai žodžiai: Gynybos politika; NATO (Šiaurės Atlanto Sutarties organizacija); EU; Policy of defence; NATO; Europos Sąjunga (European Union).

ENToday the Europeans are facing a new strategic reality. This pushes them to think about new tools in international politics. The development of new military institutions and rapid reaction forces is a direct response of the EU to new threats. The problem is that this response entails both positive and negative implications. The most frequently cited reason for development of the EU’s defence capabilities is that Europe needs it to play a global security role. There are areas in which Europeans must be more effective, act more decisively and reduce the burden on the US. Improvements of its war-fighting capabilities and ability to threaten the use of force to support its diplomatic statements gives the EU a better chance of influencing international events or intervening to restore peace. On the over hand, the question of leadership entails risks for the Transatlantic relations and an effective partnership between NATO and EU. There is danger that EU will not succeed in acting effectively and that the Member States’ defence ambitions will be overshadowed by the financial restraints.