Europos kaimynystės politika: Lietuvos siekiai ir pasiekimai

LT2002 m. pradžioje aiškėjant Europos Sąjungos (ES) plėtros perspektyvai, glaudesnių santykių su būsimomis kaimyninėmis valstybėmis poreikis nekėlė abejonių. Nauja kaimynystė su Rusija, Baltarusija, Ukraina ir Moldova reikalavo ne tik pagilinti politinį dialogą su šiomis valstybėmis, bet ir spręsti praktinius išorinės sienos klausimus. Pamatas formuoti naują kaimynystės politiką buvo ES, jos šalių narių ir šalių kandidačių santykių su kaimyninėmis valstybėmis patirtis. Būsimosios ES narės dėl savo geografinės padėties yra sukaupusios specifinės patirties santykiuose su naujosiomis kaimynėmis. Be to, projektuojama kaimynystės politika turėjo paveikti tuometines šalis kandidates dėl jų geografinės padėties, tad pastarąsias buvo nuspręsta įtraukti į kaimynystės politikos formavimą. Šioje situacijoje Lietuva iš karto siekė tapti viena aktyviausių besiplečiančios diskusijos dalyvių. Pirma, Lietuva buvo suinteresuota didėjančiu ES dėmesiu kaimynystės politikai kaip vienam iš jos užsienio politikos prioritetų. Nuo stabilumo ir gerovės kaimyninėse valstybėse priklauso ir pačios Lietuvos gerovė. Antra, nors pradinė ES idėja buvo parengti visapusišką ES politiką artimiausių kaimynių atžvilgiu, prioritetas buvo skiriamas būsimosioms (naujosioms) ES rytinėms kaimynėms – Ukrainai, Baltarusijai, Moldovai, Rusijai. Santykių patirtis su šiomis šalimis natūraliai tapo viena iš galimų Lietuvos „specializacijų“ išsiplėtusioje Europos Sąjungoje. Būdama ES naujokė, nuoseklia ir aktyvia veikla Lietuva susikūrė stiprios „ekspertės“ ES Rytų kaimynystės klausimais reputaciją ir įgijo įtakos.

ENThe need for closer relations with future neighbouring countries raised no doubts in the beginning of 2002 when the perspectives of the European Union's (EU) expansion were becoming clearer. New connections with Russia, Belarus, Ukraine and Moldova demanded not only to deepen the political dialogue with these countries, but also to solve practical issues regarding the external border. The foundation for shaping the new neighbourhood policy were the experience of the EU, its member countries and candidate countries' relations with neighbouring countries. The future EU members have gained specific experience in their relations with their new neighbour countries due to their geographical situation. Moreover, the neighbourhood policy had to make an impact on candidate countries at that time because of their geographical situation, therefore, it was decided to include the latter into forming the neighbourhood policy. In this situation, Lithuania immediately tried to become one of the most active participants of the expanding debate. Firstly, Lithuania was interested in the growing EU attention to the neighbourhood policy as one of its foreign policy priorities. Lithuania's prosperity also depended on the stability and prosperity in the neighbouring countries. Secondly, even though the initial idea of the EU was to create a comprehensive EU policy regarding the closest neighbours, the priority was given to the future (new) EU's eastern neighbours - Ukraine, Belarus, Moldova, Russia. The experience of relations with these countries naturally became one of Lithuania's "specializations" in the expanded European Union. As a new member of the EU, Lithuania has created a reputation of a strong "expert" regarding the questions about the EU's Eastern neighbours through consistent and active work and has also gained power.