Lietuva ir ES kaimynystės politika su Rytų Europos ir Pietų Kaukazo regiono valstybėmis: Baltarusija, Ukraina, Moldova, Gruzija

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygų dalys / Parts of the books
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Lietuva ir ES kaimynystės politika su Rytų Europos ir Pietų Kaukazo regiono valstybėmis: Baltarusija, Ukraina, Moldova, Gruzija
In the Book:
Europos Sąjungos plėtra ir Rytų politika, 2003-2004. P. 41-44, 83-87.. Vilnius: Sapnų sala, 2005
Summary / Abstract:

LT2004 m. gegužės 1 d. Baltarusija tapo išsiplėtusios Europos Sąjungos (ES) kaimyne, tačiau tokio statuso pasikeitimo santykiuose su Europa beveik nematyti. Po Sovietų Sąjungos žlugimo Baltarusija atsidūrė kryžkelėje tarp Rytų ir Vakarų, tarp Rusijos, kurios politinė ir ekonominė trauka yra nepaprastai stipri, ir Europos, kurios neatskiriama dalimi save laiko didžiuma Baltarusijos visuomenės. Baltarusija yra savotiška Europos terra incognita, valstybė, kurios santykiai su ES yra minimalūs dėl vertybių skirtumų, iš kurių pats svarbiausias – demokratija. ES yra priversta kurti savo politiką Baltarusijos atžvilgiu reaguodama į joje vykstančius antidemokratinius procesus. Tačiau reikia pripažinti, kad ES neturi realių svertų paveikti situacijos Baltarusijoje. Šiuo atžvilgiu labai svarbus naujųjų ES narių, turinčių sieną su Baltarusija, vaidmuo. Daugeliui Vakarų Europos gyventojų gali kilti klausimas, kodėl būtina rūpintis Baltarusija, į jį atsako Lietuva, Lenkija, ar Latvija. Baltarusijos kaimynės ir ES narės visų pirma suinteresuotos stabilumu už savo sienų, o situacija Baltarusijoje bet kada gali pasikeisti, išsivystymo ir gyvenimo lygio skirtumas tampa jau ne tik akivaizdus, bet ir bauginantis. Deja, Lietuvos manymu, ES veikla yra nepatenkinama, nes daugiau dėmesio skiriama reakcijai į įvykius, o ne iniciatyvų kūrimui. Susidaro gana paradoksali situacija – ES neranda priemonių pralaužti Baltarusijos valdžios izoliacinę politiką, o kaimyninės valstybės siekia išlaikyti bendradarbiavimą su Baltarusijos visuomene, kuri negali laisvai pasirinki savo valstybės raidos kelio.

ENBelarus became a neighbour of the expanding the European Union (EU), but there were no changes regarding the status of relations with Europe. After the fall of the Soviet Union, Belarus was at a crossroad between the East and the West, between Russia, whose political and economic pull is incredibly strong, and Europe, and most people from Belarus consider themselves to be an inseparable part of it. Belarus is somewhat of a terra incognita, a country whose relations with the EU are minimal because of differences regarding values, and the most important of them is democracy. The EU is forced to create its politics regarding Belarus while reacting to its antidemocratic processes. However, the EU does not have any real arguments to make an impact for the situation in Belarus. The role of new EU countries that have a border with Belarus is very important. Most people from Western Europe question the need to worry about Belarus, and Lithuania, Latvia and Estonia answer it. Neighbours of Belarus and EU members are firstly interested in the stability behind their own borders, and situation in Belarus can change at any time, the difference between the development and the living qualities is not just obvious but also scaring. Unfortunately, according to Lithuania, the actions of the EU are not satisfactory because more attention is given for reactions to events and not for taking initiative. A rather paradoxical situation happens because the EU has no means to break through the isolating politics of Belarus, and neighbouring countries try to maintain cooperation with the society of Belarus that cannot freely choose the path of its country's development.

Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/57861
Updated:
2026-02-25 13:35:55
Metrics:
Views: 34
Export: