Prisitaikyti prie ekonominių sąlygų: Solomereckių Kelmės valdos atvejis (1550-1591 m.)

LTLažinės palivarkinės sistemos tyrėjai yra nustatę, kad lažinių palivarkų paplitimo požiūriu žemėvaldos raida Žemaitijoje buvo specifiška. Tačiau privati žemėvalda, pasižymėjusi savitais bruožais, sulaukia nedaug tyrimų. Šio teksto dviejose dalyse siekiama išsiaiškinti, kaip didikams Solomereckiams priklausiusioje Kelmės valdoje 1550–1591 m. buvo taikomos to meto žemėtvarkos naujovės – matavimo valakais ir trilaukės žemėnaudos sistema, kaip buvo administruojamas Kelmės dvaras, kokios buvo jo ūkinės veiklos kryptys, kaip ši veikla buvo organizuota. Pasirinktas laikotarpis atitinka pirmuosius keturis dešimtmečius po Lietuvos didžiojo kunigaikščio valdose įvykdytos reformos. Galima konstatuoti, kad Kelmėje Solomereckiai taikė lanksčią žemėtvarkos strategiją. Kelmės valdos pertvarkymo pradžia sietina su pirmųjų valakų atsiradimu joje 1554 m., kai išmatuota žemė iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio žemės fondo buvo įgyta kaip atmaina. Tikėtina, kad ši aplinkybė padėjo Solomereckiams suvokti žemės matavimo naudą ir paskatino juos matuoti likusias Kelmės valdos žemes. Čia buvo suformuota išplėtota administracija, būdinga gerai organizuotoms valdoms. Kelmės dvare egzistavo trys pagrindinės veiklos kryptys: grūdų auginimas, šienininkystė ir gyvulininkystė. Laikui bėgant grūdų auginimo svarba dvaro ūkyje didėjo, o gyvulininkystės svarba – mažėjo. Tuo tarpu šienininkystės reikšmė nemenko. Solomereckiai stengėsi sutvarkyti Kelmės valdą taip, kad ūkinę veiklą joje padarytų kuo intensyvesnę ir pritaikytų to meto konjunktūros sąlygoms. Tačiau šios pastangos ilgalaikių rezultatų nedavė.

ENThe researchers of corvée forlwark system established that, in the approach of corvée forlwark, the development of the land management in Samogitia were specific. However, the private land management, distinguished in peculiar features, is not researched much. In two parts of this text, the aim is to find out, how the land management innovations of that time – volok units and the three-field land management system – were applied in Kelmė property, which belonged to Solomerecki nobles in 1550-1591, how Kelmė Manor was administered, what were its fields of the economic activity, how this activity was organised. The chosen period matches the first four decades after the reform, which took place in the property of the Grand Duke of Lithuania. It can be stated that in Kelmė, Solomerecki applied flexible land management strategy. The beginning of Kelmė property's reconstruction is related with the appearance of the first voloks in 1554, when the measured land from the property of the Grand Duke of Lithuania was gained as a variation. It is possible that this circumstance helped Somerecki to understand the benefit of the land measurement and encouraged them to measure the remained lands of Kelmė property. There, the extended administration, which is peculiar to well-organised property, was formed. Three main activity areas existed in Kelmė Manor: grain cultivation, forage making and livestock farming. Over time, the importance of grain cultivation in the economy of Manor increased, while the importance of livestock farming – decreased. Meanwhile, the significance of the forage making did not decrease. Solomerecki tried to organise Kelmė property so that the economic activity would become as intense as possible and adapted to the conjuncture circumstances of that time. However, these efforts did not give lasting results.