Polacy w niepodległym państwie litewskim, 1918-1940
LTDaktaro disertacijos autoreferate yra analizuojamas lenkų tautinės mažumos klausimas 1918–1940 m. Lietuvoje, specialiai nenagrinėjant sudėtingos Vilniaus krašto problematikos. Dėmesys sutelkiamas į lenkų tautinės mažumos politines, kultūrines, švietimo, socialines ir ekonomines problemas, laikomasi chronologinio pasakojimo būdo, kuris patogiausiai dera su Lietuvos vidaus įvykių bei lietuvių ir lenkų tarpusavio santykių chronologija. Pagrindžiami lenkų tautinę mažumą Lietuvoje apibrėžiantys kriterijai. Tyrime remtasi archyviniais šaltiniais, Lietuvos Respublikos Seimo stenogramomis, atsiminimais ir periodine spauda, Lenkų frakcijos atstovų kalbomis Seime ir kitais šaltiniais bei moksline literatūra. Detaliai aptariamas analizuojamos problemos mokslinio ištyrimo lygmuo. Paaiškinama terminologija ir prielinksnio "na Litwie" vartosena autoriaus darbe. Disertaciją sudaro 7 skyriai. Pirmajame aptariama lietuvių ir lenkų konflikto genezė bei įvairūs požiūriai į lenkų tautinę mažumą. Antrajame svarstoma 1918–1920 m. konflikto eskalacija. Trečiajame skyriuje analizuojamas lenkų statusas valstybėje 1921–1926 m. Ketvirtajame skyriuje aptariama 1926 m. antrojoje pusėse susiklosčiusi situacija, leidusi lenkams realizuoti savo kultūrines aspiracijas. Penktajame skyriuje dėmesys sutelkiamas į lenkų padėtį Tautininkų režimo sąlygomis (1926–1934). Šeštame aprašoma lenkų padėtis Lietuvoje 1934–1938 m. Paskutinis skyrius skirtas 1938 m. Lenkijos ultimatumo Lietuvai analizei ir susiklosčiusių pasekmių aptarimui.
