Charity or social welfare? Social assistance in the reformed church’s community of the Grand Duchy of Lithuania in the 18th century

LTXVIII a. buvo sunkus metas Abiejų Tautų Respublikos (ATR) protestantams. Ankstesniais metais laimėjus kontreformaciniam judėjimui, ATR XVII a. ėmė reikštis katalikiškos ksenofobijos banga, kurią dar labiau sustiprino kariniai Respublikos konfliktai su nekatalikiškomis kaimynėmis. ATR protestantų bendruomenės – liuteronai ir reformatai – buvo susilpnėjusios, o katalikiška dauguma į jas žiūrėjo vis atšiauriau. Todėl protestantai tapo vis labiau priklausomi nuo bendratikių, gyvenančių užsienio valstybėse ir jų paramos. Straipsnyje nagrinėjama labdarybė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės protestantų bendruomenėje. Analizę atlikti leidžia nemažai išlikusių bažnyčių archyvinių šaltinių, kurie šiuo metu saugomi Lietuvos Mokslų Akademijos Bibliotekoje. Tyrimas atskleidė, jog XVIII a. Reformatų Bažnyčios bendruomenės labdaros veikla Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo įkvėpta religinių ir humanitarinių motyvų, tačiau bene įdomiausias labdarybės aspektas buvo ryški ir savaime suprantama gynybinė mažumos, patiriančios grėsmę išnykti, reakcija. Atjauta, siekis vystyti labdarą ir humanitarinę filantropiją jungėsi aptariamosiose veiklose, kurių pagrindinis tikslas buvo išganymas bei bendratikių išlikimas. Visa tai rodo, jog XVIII a., o ypač pirmojoje jo pusėje LDK Reformatų Bažnyčia ne tik užsiėmė labdaros veikla, bet ir sukūrė socialinės paramos sistemą, kuri daugeliu atveju padėjo religinės bendruomenės nariams išsivaduoti iš skurdo, ligų ir pagundų atsiversti į katalikybę.

ENThe 18th century was a difficult period to the Protestants of Polish–Lithuanian Commonwealth. During the earlier years, after the winning of Counter-Reformation movement, in 17th century, the Polish–Lithuanian Commonwealth began to manifest in Catholic Xenophobic way, which was strengthened by the military conflicts of the Commonwealth with non-Catholic neighbours. The Protestant communities of Polish–Lithuanian Commonwealth – Lutherans and Reformats – were weak, while the Catholic majority regarded them increasingly harsh. Therefore, Protestants more and more depended on the fellow believers, who lived abroad, and their support. In the article, the charity in the Protestant community of the Grand Duchy of Lithuania is analysed. Many remained church archive sources, which today are kept in the Library of the Lithuanian Academy of Sciences, benefit to this analysis. The research revealed that the 18th century charity activity of Reformed church in the Grand Duchy of Lithuania was inspired by religious and humanitarian reasons. However, the most interesting aspect of charity was an intense and, of course, defensive reaction of minority, which experience the threat of extinction. The sympathy, the aim to develop charity and the humanistic philanthropy connected in discussed activities, the main aim of which was the redemption and the survival of the fellow believers. All this shows that in 18th century, and especially in the first half of it, GDL Reformed Church not only began charity but also created the system of social support, which in many cases helped the members of community to get out of poverty, illnesses and temptations to convert to Catholicism.