Russian authorities’ policy towards national minorities. Prohibition of Lithuanian publications, 1864-1904

LTStraipsnyje aptariamas lietuviškos spaudos draudimas, įsigaliojęs po 1863 m. sausio sukilimo. Šis veiksmas buvo gana drastiškas, tačiau būdingas tuometinėms reakcionistinėms Rusijos administracijos tendencijoms bei vis dažnėjančiam pragmatizmui. Teigiama, jog lotyniškomis raidėmis spausdintų lietuviškų knygų draudimo eksperimentas buvo nesėkmingas, įrodė valdžios politikos etninių mažumų atžvilgiu problemas bei atvedė į didžiulę krizę. Straipsnyje naudotasi lietuvių istorikų V. Merkio, A. Tylos, R. Vebros darbais, taip pat Lietuvoje išleistomis šaltinių publikacijomis. Tyrimas atskleidė, jog pagrindinė priežastis, dėl kurios spaudos draudimas nebuvo sėkmingas buvo ta, jog carinė valdžia ir Rusijos administracija nesugebėjo susitvarkyti su draudimu ir jo įgyvendinimu. Lietuviškos spaudos draudimas atrodė tinkama rusifikacijos priemone po 1863 m. sukilimo, tačiau iš pažiūros lengvas metodas pasirodė iš tiesų esąs per sudėtingas. Jo rezultatai buvo priešingi, nei tikėtasi. Nepaisant to, administracija nenorėjo pripažinti savo klaidų bei pakeisti esamą tvarką, ir toliau tikėjos atitraukti lietuvius nuo lenkų įtakos per spaudos draudimą ir rusifikaciją. Rusijos realistai įrodinėjo, jog draudimas buvo beprasmis. Nors iš pradžių jų balsai ignoruoti, vėliau į šiuos teiginius atkreiptas dėmesys, tačiau reikšmingų pokyčių imtasi tik prasidėjus karui su Japonija. Jis paskatino valdžią, iki tol ignoravusią neišspręstas problemas prie vakarų sienos, imtis veiksmų ir galiausiai nutraukti keturiasdešimt metų trukusį lietuviškos spaudos draudimą.

ENIn the article, Lithuanian press ban, which began after the January Uprising in 1863, is discussed. This event was rather drastic, however, specific to reactionary tendencies of Russian administration of that time and increasing pragmatism. It is stated that the experiment of published Lithuanian books' ban was unsuccessful. It demonstrated the problems of government politics with regard to the ethnic minorities and brought to huge crisis. The article is based on the works of V. Merkys, A. Tyla, R. Vebra, also the publications of the sources, published in Lithuania. The research revealed that the main reason why the press ban was not successful was that tsarist government and Russian administration failed to deal with the ban and its implementation. Lithuanian press ban seemed to be an appropriate russification tool after the Uprising in 1863. However, seemingly easy method turned out to be too difficult. Its results were opposite than expected. Nevertheless, the administration did not want to admit their mistakes and to change current order and further hopped to distract Lithuanians from the influence of Poles through the press ban and the russification. The realists of Russia argued that the ban was meaningless. Although, their voices were ignored from the beginning, later, attention has been payed to these statements. However, significant changes were made only when the war with Japan began. It encouraged the nation, which ignored unsolved problems near the Western Wall, to take actions and finally, to stop the forty years of Lithuanian press ban.