Food and supply: logistics and the early modern Russian army

LTAnkstyvųjų naujųjų laikų Europoje karyba priklausė nuo kariuomenės dislokavimo meną ir gebėjimą ją aprūpinti reikalingais dalykais. Svarbiausia ir sudėtingiausia tiriamuoju laikotarpiu buvo kariuomenę aprūpinti maistu. Šiame straipsnyje nagrinėjama maskvėnų logistika ankstyvaisiais naujaisiais amžiais. Įprastai maskvėnų armijos karinės taktikos smarkiai skyrėsi nuo vakarų europiečių. Retai apgyvendintos, nederlingos Rytų Europos žemės teikė gerokai mažiau maisto ir pašaro kariuomenei nei, pavyzdžiui, turtingos ir tankiai apgyvendintos vidurio Prancūzijos žemės. Išskirtinė maskvėnų kariuomenės organizacija ir tikslai iki XVIII a. diktavo ir unikalius poreikius. Ankstyvaisiais naujaisiais amžiais maskvėnų kariuomenėje dominavo bojarinai, kurie patys apsirūpino viskuo, reikalingu tarnybai. Tikėtasi, jog maisto trūkumas bus užpildytas gamtos gėrybėmis, vietiniais pirkiniais ar karo grobiu. Tačiau iš tiesų nebuvo įmanoma aprūpinti didžiulės kariuomenės vien tik šiais būdais. Augant kariuomenės dydžiui, vis daugiau jos aprūpinimu rūpinosi Maskvos valdovas. Iki Ivano IV laikų, dažniausiai kariai apdovanoti pinigais, maistu ar žeme. Vėlesniais laikais valdovas stengėsi racionalizuoti maisto tiekimą, dažniausiai renkant produktus, juos sandėliuojant ir vėliau perskirstant. XVII a. auganti kariuomenė ir pasikeitę jos tikslai sudarė sunkumų aprūpinant ją maistu. Todėl įtraukti nauji būdai gauti reikalingų produktų. Nepaisant to, deramai aprūpinti kariuomenę maistu bei pašaru buvo nemažas iššūkis. Tik Petro laikais pavyko sukurti sklandesnę aprūpinimo sistemą.

ENIn the early modern period of Europe, the warfare depended on the dislocation art of the army and the ability to provide it with necessary things. In the investigative period, the most important and the most complex was to provide the army with food. In this article, the logistics of Muscovites, in the early modern period, is analysed. Usually, the war tactics of Muscovites army greatly differed from Western Europeans. Sparsely populated, infertile lands of Eastern Europe gave much less food and fodder for the army than, e.g. plentiful and densely populated lands of the middle France. The peculiar organisation and the goals of Muscovites army, until 18th century, dictated unique needs. During early modern period, in Muscovites army, the boyars, who themselves took care of everything needed for the service, dominated. It was hoped that the lack of food will be filled with the nature goodies, the local shopping and the war booty. However, it was impossible to provide huge army only in this way. While the size of the army grew, the ruler of Moscow more and more took care of its needs. Until the times of Ivan IV, the warriors were mostly rewarded with money, food or lands. In the later times the ruler tried to rationalise food supply, mostly, by gathering the products, storing and distributing them. In 17th century, growing army and its changed goals created difficulties while providing it with food. Therefore, the new ways to get needed products were included. Nevertheless, it was a big challenge to provide the army with food and fodder. Only in the times of Peter, the creation of smoother provision system was successful.