[Сімвалы і гербы зямель Беларусі ў Х-XVIII стст. Геральдычна-сфрагістычныя нарысы]
LTRecenzuojama Aleksejaus Šalandos knyga „Baltarusijos žemių simboliai ir herbai X-XVIII a. Heraldikos ir sfragistikos tyrimas“ (2012 m., baltarusių kalba). Autorius drąsiai ir argumentuotai kovoja su įvairiais heraldikos mitais ir nesusipratimais, kurie dažnai prigyja istoriografijoje. Tyrimo pagrindą sudaro gausi sfragistinė ir heraldinė medžiaga, panaudojami baltarusių istoriografijoje mažai žinomi XV a. herbynai. Knygą sudaro 8 atskiros ir savarankiškos dalys, kurias jungia bendras „simbolių ir herbų“ pavadinimas. Pirmas skyrius skirta Polocko žemės simbolikai. Remiantis heraldika ir sfragistika pateikta Polocko periodizacija, kurie nesutampa su istorikų brėžiamomis ribomis ir yra gana sąlyginė. Paliečiama svarbus rusėniškų žemių indėlio Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštytės istorijoje klausimas – stebimas „liūto“ naudojimas, kuris XVI a. pradžioje, kartus su administraciniais valstybės pokyčiais, buvo pamirštas. Kitas skyrius skirtas „Vyčiui“. Jame metodiškai rekonstruojamas šio herbo tapimas valstybiniu nuo XIV a. pabaigos iki XVI a. pradžios. Trečias skyrius skirtas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštytės kariuomenės vėliavoms Žalgirio mūšyje, kurių išskyrė 40. Daroma išvada, kad Vytautas įdėjo daug pastangų modernizuojant kariuomenę po 1399 m. Vorsklo pralaimėjimo. Ketvirtas skyrius skirtas „herbų karui“ tarp LDK ir Lenkijos XVI a. antroje pusėje, penktas – Stepono Batoro antspaudams, šeštas – Lokio atvaizdui LDK, septintas – Vazų dinastijos heraldikai, aštuntas – Naugarduko vaivadijos herbui Šv. Arkangelui Mykolui.
