The Image of Lithuania in the graphic arts : from the 1920s to 1930s

LTXX a. pirmoje pusėje grafikai siekė perteikti asmenišką Lietuvos gyvenimo atspindį. Straipsnyje siekiama apžvelgti tarpukario laikotarpio grafikos paveldą ir atskleisti grafikoje puoselėtą valstybės įvaizdį. Grafika buvo dinamiška vaizduojamojo meno šaka, perteikianti ir egzistencinius klausimus, ir mados tendencijas. Nepriklausomos valstybės istorija pasižymėjo siekiu modernizuoti visas gyvenimo ir kultūros sritis. Kokius išskirtinius to laikotarpio bruožus atspindi Lietuvos grafikų darbai? Lietuva savarankišką gyvenimą pradėjo be savo istorinės sostinės. Į kūrybinę veiklą Kaune įsitraukė lietuvių kilmės menininkai, kurie mokėsi įvairiose meno mokyklose užsienyje. Laikinojoje sostinėje 1922 m. buvo įkurta Kauno meno mokykla, kurios grafikos studijos vedėju tapo Adomas Galdikas, skatinęs modernistinius eksperimentus. Grafikų kūryba atspindėjo tarpukario Lietuvos visuomenės pasaulėžiūrą ir išreiškė aktualias to meto problemas. Menininkams svarbiausia buvo kaimo tema. Vyresnės kartos dailininkai perteikė Lietuvos kaimo peizažus su medinėmis bažnyčiomis, mažytėmis kapinaitėmis, kalvomis ir rugių laukais, o jaunosios kartos grafikai vaizdavo žemės ūkio darbų scenas, kurios išreiškė gyvybinę šalies energiją ir jos augimo potencialą. Šiuo atžvilgiu Lietuva nesiskyrė nuo kaimyninių ir didžiųjų Europos šalių. Lietuvos grafika saikingai integravo modernizmo naujoves. Tokia stilistinė programa išreiškė jaunos šalies dvasią ir siekį puoselėti savo kultūrą.Reikšminiai žodžiai: Grafika; Kauno meno mokykla; Lithuania; Graphic Arts; Kaunas Art school.