George Maciunas and Jonas Mekas: two Lithuanians in the International Avant-Garde
LTStudijoje aptariama Fluxus pradininko Jurgio Mačiūno biografija, apžvelgiamas jo kūrybos kelias. Pateikiami Jono Meko tekstai iš J. Mačiūnui skirto filmo „Zefiro Torna“. Laima Laučkaitė nusako Fluxus lyderio kelią iš Lietuvos į Jungtines Amerikos Valstijas, jo idėjinę programą ir kūrybinės veiklos pobūdį. Fluxus judėjimas atsirado kaip priešingybė 6 deš. Amerikos menui. Mačiūnas ironiškai žvelgė į meną, į kurį įsiveržė banali populiarioji kultūra. Fluxus principus jis pristatė manifestuose, kuriuose apibrėžė antimeno idėją. 1978 m. Mačiūnas išskyrė keturis Fluxus bruožus: konkretizmą, funkcionalizmą, humorą ir monomorfizmą. Jis organizavo koncertus, performansus, kūrė plakatus ir programas, rengė pasirodymus, susirašinėjo su menininkais. Siekdamas populiarinti judėjimą, jis kūrė ir leido Fluxus leidinius. 8 deš. pasikeitė politinė ir kultūrinė situacija, atsirado naujų tendencijų mene, tačiau Fluxus lyderis tęsė savo veiklą, įvairius gyvenimo dalykus siekdamas paversti menu. Jis buvo kolekcininkas, rinko banalius daiktus. Jo asmeninis gyvenimas tapo fliuksiškų hepeningų medžiaga. Koks Mačiūno indėlis į Vakarų meną? Jis padarė įtaką naujai Vakarų meno bangai, kuri radikaliai pakeitė jo išraišką ir vertybes. Modernistinę formalią estetiką keitė konceptualus menas, atsirado naujos meno raiškos sritys, daugialypumo estetika. Jis išmokė suvokti nereikšmingų dalykų svarbą. Vytautas Landsbergis leidinyje aptaria susirašinėjimo su Mačiūnu turinį ir apibrėžia jo kūrybai būdingą folkorišką konceptualizmą, kurio šaknys glūdi liaudies mene ir konceptualioje Johno Cage’o kūryboje.
