Sakralinės raiškos asociatyvinių kraštovaizdžių visuomeninė reikšmė

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Anglų kalba / English

LTAptariant Lietuvos sakralinės raiškos asociatyvinių kraštovaizdžiu visuomeninę reikšmę kaip motyvacinj pagrindą šių kraštovaizdžių tausojančiojo naudojimo ir saugančiojo tvarkymo siūlymams rengti, pravartu susipažinti su tarptautinėmis kultūrinių kraštovaizdžių bei jų kategorijų apibrėžtimis ir žinoti, ką vadiname visuomenine reikšme, kas yra kultūrinė reikšmė ir kas yra kultūrinė vertė. Paveldosaugos mokslo priimta, kad kultūrinę vertę nusako tokie keturi esminiai objekto požymiai, kaip autentiškumas, meninė branda, istorinis informatyvumas, etninis savitumas, kad kultūrinę reikšmę nusako objekto svarba (reikšmingumas) mokslo ir praktinės veiklos sritims (istorijai, archeologijai, architektūrai, urbanistikai ir t.t.) ir kad objekto visuomeninė reikšmė apibrėžiama visuomenės institucijų interesu juo, t.y. kiek tas objektas svarbus (ar reikšmingas) vietos bendruomenei, regionui, valstybei ar kitokiam etniniam ar administraciniam vienetui. Pagal LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymą kultūrinė vertė tapo teisine kategorija, turinti du aksiologinius lygmenis: kultūros vertybė ir paminklinė kultūros vertybė (paminklas). Visuomeninės reikšmės ir kultūrinės vertės sąvokų aiškinimas prasilenkia su tarptautinės sampratos standartais, o „kultūrinės reikšmės” termino išvis nėra šiame dokumente. Kultūrinio kraštovaizdžio sampratos apibrėžties ir jo kategorijų įvardijimo nėra nei LR Saugomų teritorijų įstatyme, nei LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme [p. 95].

ENDiscussing social importance of associative landscapes with religious-phenomena as the concern basis of these landscapes and the inducement for the preparation of proposals for their sustaining use and protectional management it is worth recalling international definitions of such terms as cultural landscapes and their categories as well as social importance, cultural importance and cultural value. In monument protection 4 basic features are used to define cultural value of an object: authenticity, artistic value, historical informativeness and ethnic singularity. Cultural importance of an object is defined by its importance for science and practical activities (for history, archaeology, architecture, urban planning, etc.). Social importance of an object is defined by interest showed to it by social institutions, i.e., degree of its importance (or significance) for a local community, region, state or any other ethnic or administrative unit. Following the law of the Republic of Lithuania on protection of immovable cultural heritage cultural value has become a legal category which consists of axiological levels: cultural heritage and monumental cultural heritage. Explanation of the concepts “social importance” and “cultural value” differs from standards of their international understanding, whereas the term “cultural importance” is not used in the document at all. Definition of the concept “cultural landscape and its categories” is not included either in the law on protected territories of the Republic of Lithuania or in the documents on protection of immovable cultural heritage of the Republic of Lithuania.