Atlaidai XIX a. didaktinėje prozoje

LTStraipsnyje aptariamas atlaidų motyvas XIX a. lietuvių didaktinėje prozoje, parodant sąsajas su antikinės literatūros tradicija. Antikinė literatūra apmąstė ir paliko ne vieną archetipinį pastebėjimą apie žmogų ir pasaulį. Iškreipto pasaulio topas dėl pagrindinio savo požymio – perteikti supainiotą, neįprastą, iškreiptą dalyko ar reiškinio vaizdą – didaktams rašytojams buvo itin aktualus vaizduojant poliarišką kasdienybę, kritikuojant kultūrinę-politinę tradiciją. Nagrinėjant iškreipto pasaulio topo vartojimą, regima ne tik kaip tradicinio herojaus tapatybę keitė nauja, bet ir kaip šlovės paradigmos nunykimas lėmė krikščioniškosios etikos literatūroje įsivyravimą. Didaktinėje literatūroje, kitaip negu graikų epe, tragedijoje, kur žmogaus gyvenimą sunkinančios permainos buvo pateikiamos kaip sąskaita kosmoso ir lemties sąžinei, viskas grindžiama aukščiausiuoju teisingumu, kolektyvine nuostata, kurių laikydamasis atgailaujantysis galėjo tikėtis atlaidumo, palankesnio likimo. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Atlaidai; Proza, didaktinė; Indulgences; Didactic prose.

ENThe article discusses the motif of religious feast days in the 19th century didactic prose of Lithuania, demonstrating links with the ancient literary tradition. Ancient literature deliberated upon and left a number of archetypal observations regarding human beings and the world. The idea of a distorted world conveying a confused, unconventional and distorted image of things or phenomena was of particular importance to didactic writers portraying polarised daily life and criticising cultural-political tradition. In analysing the use of the motif of a distorted world, it becomes clear that not only that the traditional hero’s identity was replaced by another, but also that the decline of the paradigm of honour prepared the way for the predominance of Christian ethics in literature. Contrary to a Greek epic or tragedy, where unfavourable changes in human life were presented as a charge to the conscience of the cosmos and fate, in didactic literature everything is based on supreme justice and collective principles. Penitents adhering to these principles were able to hope for mercy and more favourable fate.