Baltos ir juodos spalvų opozicija baltų bei indų-iranėnų kalbose
LTŠio darbo objektas yra žodžiai, baltų bei indų-iranėnų kalbose pavadinantys juodą ir baltą spalvą. Tyrinėjimų tikslas – išryškinti juodos ir baltos spalvų opoziciją baltų bei indų-iranėnų kalbose. Ypatingas dėmesys kreipiamas į minėtų spalvų raišką vedose. Baltų kultūrų mitologijoje ir etnografijoje šiuo klausimu neturime pakankamai tyrinėjimų, todėl didesnis dėmesys skiriamas etimologinei medžiagai, pateikiami bei morfonologiniu požiūriu įvertinami ne tik baltų, slavų, bet ir kitų indoeuropiečių kalbų giminaičiai, priklausantys tam pačiam etimologiniam lizdui. Balta spalva motyvuojama „aiškumo, švarumo, šviesumo“ požymiu. Baltumas dažnai susijęs su sakralumu, vaisingumu, džiaugsmu, šviesa, ramybe, tuštuma, išmintimi. Su šviesiosios spektro dalies atmainomis buvo susietas supratimas apie blizgesį, spindėjimą. Juoda spalva savaime mena nedarnų, padriką judėjimą, sąmyšį, netvarką, jovalą, chaosą. Juoda arba mėlynai juoda yra chaoso spalva. Rigvedos mitologinėje sistemoje demonai asocijavosi su tamsa. Šviesiosios spalvos turi daugiau indoeuropietiškų refleksų nei tamsiosios. Taip yra todėl, kad ir šiaip tamsių spalvų Rigvedoje yra mažiau. Tamsios spalvos pastebimos opozicijose su šviesiomis, su abiejų šviesių spalvų variantais – ir baltomis (spindinčiomis), ir raudonomis. Kiekvienas dievas taip pat turi jam būdingas spalvas. Mitologinė bei etimologinė leksemų, reiškiančių juodą bei baltą spalvas baltų ir indoiranėnų kalbose, analizė parodė, jog akivaizdi opozicija susiformavo Rigvedos mitologinėje sistemoje. Gali būti, jog seniausiais laikais mėlyna ir juoda spalvos buvo painiojamos. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: Spalva; Opozicija; Iranėnai; Baltai; Indoeuropeistika; Vedos; Morfonologija; Spektras; Arijai; Latvių kalba; Mitologinė sistema.
ENThe object of this work is words naming the black and white colours in Baltic and Indo-Iranian languages. The purpose of research is to highlight opposition of black and white in Baltic and Indo-Iranian languages. Much focus is placed on expression of these colours in the Veda. In mythology and ethnography of Baltic cultures we do not have sufficient research on this issue, which is why more attention is devoted to etymologic materials; the paper provides and morphologically evaluates related words belonging to the same etymological nest not only in Baltic and Slavic but also in other Indo-European languages. The white colour is based on the property of “clarity, purity and lightness”. Whiteness is often associated with sacrality, fertility, joy, light, tranquillity, emptiness and wisdom. Light shades of the spectrum were associated with understanding of shine and radiance. The black colour as such means disharmonious, chaotic movement, confusion, disorder, mash and chaos. Black or jet-black is the colour of chaos. In the mythological system of the Rig-Veda demons were associated with darkness. Light colours have more Indo-European reflexes than dark ones. This is because the Rig-Veda is less abundant in dark colours in general. Dark colours are seen in opposition with light ones, with both variants of light colours – white (shining) and red. Every god also has characteristic colours. Mythological and etymological analysis of lexemes meaning black and white colours in Baltic and Indo-Iranian languages has shown that obvious opposition formed in the mythological system of the Rig-Veda. In ancient times the blue and the black may have been confused.
