Духоўны свет шляхецкага двара ва ўспамінах "Край дзіцячых гадоў" Яна Булгака

LTJanas Bulhakas buvo žymus fotografas, jo fotografijos žinomos visame pasaulyje. Tuo tarpu apie Bulhako literatūrinį palikimą žinoma gerokai mažiau. Visgi pastaruoju metu pastebimas išaugęs susidomėjimas jo literatūrine kūryba. 2004 m. buvo išleisti Bulhako prisiminimai, pavadinti „Vaikystės metų kraštu“. Šiuose prisiminimuose Bulhakas didelį dėmesį skyrė savo gimtajam Ostančinės dvarui, pateikė platų šio dvaro literatūrinį paveikslą. Remiantis Bulhako prisiminimais šiame straipsnyje siekiama išsiaiškinti, kaip jis įsivaizdavo bajoriškąjį dvarą, kokią simbolinę prasmę jam turėjo dvaro erdvė. Įsigilinus į Bulhako prisiminimus tampa aišku, kad dvaras jam asocijavosi su asmens laisve, kadangi net ir skurdžiausias bajoras savo valdose galėjo jaustis karaliumi. Centrine dvaro ašimi, aplink kurią sukosi gyvenimas, Bulhakas laikė namą. Jam tai ne tik architektūrinis statinys, bet ir sakrali, netgi mitologizuota erdvė, simbolizuojanti pasaulio tvarką, uždarumą, saugumą. Dvaro vaizdinį savo prisiminimuose Bulhakas papildė ir kitomis detalėmis – ūkiniais pastatais, namų apyvokos reikmenimis. Kiekvienas iš jų Bulhakui turi savo istoriją ir net charakterį. Atskiros dvaro detalės jo prisiminimuose formuoja dvasinę bajoriškojo pasaulio vienovę. Apibendrinant Bulhako literatūrinę kūrybą galima daryti išvadą, kad jis buvo tradicionalistas. Jam didelę įtaką turėjo Adomo Mickevičiaus kūryba, kuri buvo laikoma pavyzdžiu aprašant bajoriškąjį gyvenimo būdą. Bulhako kūryboje labai aiškiai pastebima Mickevičiaus puoselėta sarmatizmo idėja ir su ja susijęs teigiamas bajorijos vaizdinys.