Lietuvos rinkėjas: kompetencija, komunikacija, aktyvumas

LTStraipsnyje nagrinėjama politinės kompetencijos ir rinkėjų aktyvumo lygis visuomenėje bei šių savybių formavimo (susiformavimo) aplinka ir sklaida. Politinei kompetencijai apibrėžti pasitelkiama trilypė koncepcija – sumuojamas faktinių žinių lygis, kairės ir dešinės ideologijos politikos vertinimai, savęs priskyrimas kairės ir dešinės skalei ir balsavimo ketinimai (suderinamumas su vertybėmis ir žiniomis). Analizės rezultatai parodė politinės kompetencijos priklausomybę nuo socialinės aplinkos ir vertybinės orientacijos. Pagrindinė tyrime atskleista problema – dažnai pasitaikantis politinės kompetencijos ir politinio aktyvumo nesuderinamumas: politiškai aktyviausi piliečiai nebūtinai yra kompetentingi politikoje, o politiškai išprusę asmenys nebūtinai bus pilietiškai ir politiškai aktyvūs. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Pilietinis aktyvumas; Politinis aktyvumas; Politinis išprusimas; Politinė kompetencija; Civil activity; Political activity; Political competence; Political knowledge.

ENThe article discusses the issues of political competence, political activity and political communication in Lithuania. The concept of political competence is operationalized and measured in terms of threefold sub-levels: the level of political information, the congruence between the perception of left-right wing politics, and self-placement on the left-right wing political scale together with the actual voting preferences. Analysis revealed the dependence of the level of political competence upon demographic criteria and personal values. The main problem is incompatibility between the level of political competence and political activity. The most active citizens do not necessarily have substantial political knowledge while the most competent citizens often abstain from active civic and political involvement. [From the publication]