LTKnyga skirta fonetikos požiūriu vienodų, bet semantiškai skirtingų latvių ir lietuvių kalbų būdvardžių semantinės diferenciacijos tyrimui, ypatingą dėmesį kreipiant į pirminius paveldėtus tos pačios kilmės būdvardžius. Knygoje istoriniu aspektu sistemiškai lyginami formos požiūriu tapačių latvių ir lietuvių kalbų būdvardžių semantiniai skirtumai. Čia sukauptas kiek įmanoma didesnis kiekis vienas kitą fonetiškai atliepiančių latvių ir lietuvių kalbų būdvardžių (568 žodžių porų) suklasifikuotų pagal semantinio tapatumo bei žodžių darybos kriterijus, pirminių būdvardžių poros - ir pagal kilmės (veldiniai ar skoliniai) bei genetinio tapatumo (genetiškai susiję ar skirtingi žodžiai resp. homonimai) kriterijus. Knygoje apibendrinta medžiaga leidžia daryti išvadas apie tai, kokia dalis bendrakilmių latvių ir lietuvių kalbų būdvardžių išlaikė panašias reikšmes, kokia dalis reikšmių išsiskyrė, kuriais atvejais konstatuoti homonimai ir t.t. Išsamesnė 30 žodžių porų analizė atlikta naudojantis tiek tradiciškai prieinama medžiaga (žodynais, tekstais, įvairiais indeksais, žodžių rodyklėmis ir t. t.), tiek gausiais ir įvairiais internete randamais šaltiniais, palengvinančiais tyrimų ir teikiančiais galimybę greitai rasti duomenų apie konkretaus žodžio vartoseną vienoje ar kitoje žodžių grupėje. Atskirais atvejais remtasi arealinės lingvistikos duomenimis - tiek publikuotais leidinio „Latviešu valodas dialektu atlants“ leksikos žemėlapiais, tiek pačios autorės iš nepublikuotos medžiagos sudarytais žemėlapiais. Šios plačios medžiagos analizė leido daryti naujas išvadas apie reikšmių raidos procesą, neretai ir apie kitimo laiką bei priežastis. Knygoje, remiantis naujausiomis teorijomis, išanalizuota medžiaga klasifikuota pagal tam tikrus semantinių pokyčių tipus. [...].